Piratavimui trūksta politikų dėmesio


2011-04-04
Vidmantas Matutis
Piratavimui trūksta politikų dėmesio

Dvejus metus pasaulyje buvę didžiausi piratavimo mąstai kiek išblėso. Klaipėdoje surengto seminaro prieš piratavimą svečiai iš tarptautinių organizacijų nesiėmė tvirtinti, kad greitai piratų nebeliks.

Lietuvos patirtis

Lietuva turi karčios patirties. Nuo 1997 m., kai pirmą kartą užpultas LISCO laivas „Algirdas“ piratų taktika iš esmės pasikeitė.

Tuomet piratai nereikalvo išpirkos. Jie apiplėšė laivą, sužeidė antrąjį kapitono padėjėją ir pasišalino. Dabar piratai grobia jūrininkus. Išpirkoms didėjant, jie ilgesnį laiką būna įkaitais.

2009 m. rugpjūtį Nigerijoje buvo pagrobti „Limarko“ laivininkystės kompanijos laivo „Saturnas“ įgula. 2010 m. gegužę prie Kameruno krantų pagrobtas tos pačios kompanijos laivo „Argus“ kapitonas Dmitrijus Baškirovas. Abiem atvejais „Limarko“ laivininkystės kompanijos atstovai neigė, kad mokėjo išpirką.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento vadovas Gediminas Varvuolis aiškino, kad mūsų šalies institucijos ėmėsi kovos prieš piratus. Ji prisideda prie NATO misijos Adeno įlankoje, ES karinio junginio „Atalanta“. Lietuva dengia dalį jų veiklos kaštų. Operacijų štabe Didžiojoje Britanijoje dirba karininkas iš Lietuvos.

Anot G.Varvuolio, Lietuva ieško kontaktų su Vakarų Afrikos šalimis, kad galėtų tinkamai ginti į nelaimę pakliuvusius jūrininkus.

Užsienio reikalų ministerija yra pateikusi Vyriausybei tvirtinti veiksmų pakliuvus į piratų nelaisvę aprašą. Planuojama Lietuvoje surengti pratybas, demonstruoti jūrininkams, kaip reikia elgtis pakliuvus į nelaisvę.

Grėsmingas reiškinys

Šiemet kovo pabaigoje piratai pasaulyje buvo užgrobę 33 laivus, įkaitais laikė 725 jūrininkus. Rekordas buvo pasiektas 2010 m., kai vienu metu įkaitais buvo 1181 jūrininkas. 92 proc. visų užpuolimų pasaulyje tenka Somalio piratams

Piratai iš Adeno įlankos persikelia į Arabų jūrą, Indijos vandenyną. Vis dažniau užgrobti laivai paverčiami motininiais. Sunku kovoti su laivais, kur piratai laiko įkaitus. NATO kariams griežtai uždrausta lipti į juos. Prancūzija pabandė tai daryti. Piratai pradėjo žudyti jūrininkus. Pernai nuo piratų žuvo net aštuoni jūrininkai.

Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) atstovo kovai su piratais Sašos Pristromo nuomone, piratai yra primityvūs jūrininkai, buvę žvejai. Jie metė žvejybą, nes plėšikavimas yra pelningesnis verslas. Į tą veiklą jie įtraukia nieko bendro su jūra neturėjusius žmones iš Somalio sausumos rajonų.

Įprasta, kad piratai ginkluoti pigiausiais, tačiau patikimais „kalašnikovo“ automatais. Grupės po 4-5 piratus plaukioja nedideliais laiveliais. Įprasta, kad kateriuose su galingais varikliais būna prikrauta daug kuro ir gėlo vandens statinių.

Milijardiniai nuostoliai

Keistai atrodo tai, kai primityvūs žvejai įkaitais laiko ne tik šimtus jūrininkų, bet ir visą pasaulį. Piratavimo nuostoliai per metus siekia nuo 7 iki 10 milijardų JAV dolerių. Į tą sumą įeina papildomi draudimi nuo piratų, išpirkos, laivų remontai po užpuolimų, kitos grąžinimo į maršrutus išlaidos.

Nemažai lėšų skiriama ir piratavimo rajonuose patruliuojantiems laivams išlaikyti. NATO atstovas Erikas Sandhalas teigė, kad Adeno įlankose nuolat budi 6 NATO kariniai laivai. Piratavimo zonose dar yra apie 15 Europos Sąjungos ir 20 kitų šalių, pagrinde Rusijos, Kinijos, Indijos, Pietų Korėjos laivų. NATO, anot E.Sandhalo, puikiai bendradarbiauja su visais laivynais, taip pat ir Rusijos.

Anot jo, tokio kiekio tarptautinių pajėgų išsiplečiančiose piratavimo zonose nepakanka. Šalys turėtų skirti daugiau dėmesio piratavimo reiškiniui.

NATO šių metų birželį parengs ataskaitą apie piratavimą ir galimą reagavimą. Ji bus pateikta šalių vyriausybėms, kurios ir turės spręsti, kaip kovoti su piratais.

Nesutaria dėl priemonių

Piratavimo zonose sukurta bendra informavimo sistema. Maisto produktus gabenantys laivai lydimi karo laivų. Į pavojingus vandenis įplaukiantys laivai turi registruotis, kad kariškia žinotų, kur jie plaukia, įspėtų apie piratų „motininius“ laivus.

Europos Bendrijos laivų savininkų asociacijos generalinis sekretorius Alfonsas Guinieras pastebėjo, kad nemaža dalis laivų plaukdami į pavojingus vandenis nesiregistruoja. Atskirų laivų savininkus atbaido tai, kad ir užsiregistravus nepavyksta išvengti piratų užpuolimų.

Dalis laivų savininkų samdo privačią ginkluotą apsaugą, įsirengia laivuose specialias patalpas, kur puolat piratams užsibarikaduoja jūrininkai, turi vandens patrankas, bortus saugančius spygliuotos vielos atitvarus.

Tarptautinė jūrinė organizacija pasisako prieš ginkluotos apsaugos plaukiojimą civiliniuose laivuose. Buvo atvejų, kai plaukiant į atskirus uostus apsaugininkams teko išmesti ginklus. Yra konfliktų tarp ginkluotų apsaugininkų ir įgulų grėsmė.

„Jūrininkai iš viso neturėtų imti į rankas ginklų. Samdomi apsaugininkai turi būti nepriekaištingos praeities, sertifikuoti“, - mano A.Guinieras.

Kodėl paleidžiami piratai?

Tarptautinė bendruomenė nepajėgia spręsti, kur dėti sugautus piratus, kaip juos teisti.

To tarptautinių organizacijų atstovų klausė ir klaipėdiečiai jūrininkai.

Piratų likimas paliktas atskirų valstybių nuožiūrai. Vienur su piratais elgiamasi ypač griežtai. Nuskambėjo atvejis, kai rusai Indijos vandenyne paleido piratus įsodinę į nedidelę valtelę ir jie pradingo.

Kai kurios šalys jau pradėjo teisti piratus ir laiko savo šalių kalėjimuose. Šiuo metu yra nuteisti arba laukia teismo apie 1000 piratų. Afrikos šalyse statomi trys kalėjimai, kur bus laikoma iki 1500 piratų.

Yra atvejų, kai piratai lyg ir nuteisiami, tačiau po kiek laiko vėl piratauja. IMO atstovas S.Pristromas pripažino, kad kovoje su piratais yra bejėgiškumo.