Mūsų vandenų žuvys

Stinta

Šiųmetiniai žvejų laimikiai. Vytauto liaudanskio nuotrauka

“Stintos eina!” - šie žodžiai verčia mesti visus darbus ir važiuoti net šimtus kilometrų. Daug džiaugsmo suteikia stintų žūklė ne vien patyrusiems meškeriotojams. Yra tokių žvejų mėgėjų, kurie žvejoja tik nuo ledo ir tik stintas, kategorija. Stintas gaudo net šeimos - ir tėtis, ir mama, ir vaikai.

Stinta priklauso lašišažuvių (Salmoniformes) būriui ir į savo tauriąją giminaitę, Atlanto lašišą, yra panaši ne vien būdingu riebaliniu peleku, bet ir subtiliu žuvienos skoniu.

Yra dvi stintų formos: pusiau praeivė didstintė, gyvenanti Baltijos jūroje, neršianti Kuršių mariose ir upėse, ir stintelė, nuolatinė Kuršių marių gyventoja. Didstintė gyvena 7-9 metus, užauga iki 25 cm ir 100 gramų svorio. Neršia balandžio mėnesį. Vasaros pabaigoje ir rudenį didstinčių pirmametukai iš Kuršių marių pro Klaipėdos sąsiaurį traukia į Baltijos jūrą. Visą kelią jas lydi būriai ešerių ir kirų, tad jūrą pasiekia ne visi jaunikliai.

Stintelės nekeliauja į jūrą. Manoma, kad jos neršia tik vieną kartą gyvenime priešais Nemuno deltos atšakų žiotis ir pietrytinėje Kuršių marių dalyje ant povandeninių augalų liekanų.

Kai kuriuose giliuose ir šaltuose Lietuvos ežeruose gyvena ežerinė stinta. Auga ji, lyginant su didstinte, lėčiau. Būna iki 20 cm, 60 gramų.

Didstintės neršti užplaukia į Miniją net iki Gargždų. Daug stintų sugauna žvejai verslininkai. Kasmet vidutiniškai apie 5 tūkst. centnerių. Didžiąją jų dalį žvejai sugauna upėse neršto metu.

Nekantriausieji meškeriotojai stintas pradeda gaudyti dar atvirame vandenyje lapkričio mėnesį nuo Kuršių marių krantinių. Meškeriojant naudojami ilgi meškerykočiai. Tokia žūklė nėra naši. Retai pagaunant daugiau kaip keliasdešimt žuvelių.

Labiausiai vertinama stintų žūklė nuo Kuršių marių ledo. Pradeda stintos kibti dar gruodžio mėnesį, tačiau didžiausi laimikiai būna vasarį ir kovą. Geriausias kibimo laikas - dvi valandos po aušros ir tiek pat iki sutemų. Daugiau stintų pagaunama per atlydį nei stipriai šąlant. Kai šilta, ne tik kimba geriau, metamos nereikalingos pirštinės, galima sparčiau darbuotis. Pradėjus geriau kibti, šonan lekia ne vien pirštinės, bet ir kailinukai bei kepurės. Kai kimba blogai, būtina naudoti ploniausią valą, lengviausias blizgutes ir avižėles. Vidudienį kibti nurimus, tinka ešerinė meškerėlė su nedidele blizgute, kabliukas papuoštas raudonu siūlu be papildomo masalo. Valas timpčiojamas be pauzių. Tokia meškeriojimo technika - vienintelė išeitis išjudinti apsnūdusias stintas.

Po neršto stintos dar godžiau griebia masalą. Balandžio mėnesį jų galima pasigauti Minijos įlankose, Vilhelmo kanale. Išvargintos neršto, sulysusios jos nesuteikia tiek džiaugsmo meškeriotojams kaip žiemą. Gegužę grįžtančios jūron stintos pasirodo ties Klaipėda. Tačiau tokių suvargusių žuvų gaudymas neturėtų vilioti garbingų meškeriotojų.