Susitiko jūrinės administracijos atstovai


2007-08-31
Jelena Listopad
Susitiko jūrinės administracijos atstovai

Susitiko jūrinės administracijos atstovai

Estijoje prie Narvos įvyko tradicinis kasmetis Lietuvos, Latvijos ir Estijos jūrinių administracijų atstovų susitikimas.

Tai jau septintasis susitikimas. Kiekvienam jų iš anksto parenkama viena aktualiausia tema – laivybos saugumas, jūrininkų diplomavimas, uosto kontrolės organizavimas bei vykdymas, Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) ar Europos Sąjungos dokumentuose nustatytų reikalavimų vykdymas. Pernai susitikimas vyko Lietuvoje.

Šiais metais svarbiausias dėmesys buvo skiriamas laivybos saugumui ir jūros aplinkos taršai.

Šalys svarstė problemas, kylančias tikrinant, kaip laikomasi 2001 metų tarptautinės jūrų konvencijos reikalavimų dėl laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės.

„Silikoniniais naujos kartos dažais nudažyti Europos Sąjungos šalyse registruoti laivai turi tai patvirtinančius sertifikatus. Vakarų laivų gamyklos grupės specialistai tokį sertifikatą neseniai išdavė ir Lenkijos laivui „Gryf“.

Ši konvencija tarptautiniu mastu dar nėra įsigaliojusi, todėl laivų korpusai neretai būna padengti nesilaikant aukščiau minėtoje konvencijoje nustatytų reikalavimų. Tuo tarpu ES reglamentas 782/2003 reikalauja Bendrijos uostuose inspektuojant laivus tokius pažeidimus išsiaiškinti. Tačiau konvencijos reikalavimų neatitinkančio laivo Administracijos uosto kontrolės pareigūnai sulaikyti šiandien negali ir negalės, kol ES lygiu nebus priimti tokias procedūras reglamentuojantys dokumentai“, - paaiškino problemos esmę Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius.

Susitikimo dalyviai aptarė ir klausimus, susijusius su 2011 metais planuojamu įvesti nauju laivų inspektavimo režimu. Įsigaliojant šiam režimui, kiekviena vėliavos valstybė, siekianti, kad jos laivai būtų traktuojami kaip keliantys nedidelę riziką saugiai laivybai bei jūros aplinkai, turi užtikrinti, kad jos kompetentingose institucijose IMO auditoriai atliktų auditą pagal šios organizacijos aprobuotą savanoriško audito schemą. „Laivai su Lietuvos vėliava pagal dabartinę Paryžiaus memorandumo klasifikaciją yra pilkajame sąraše. Iki Baltojo sąrašo mus skiria vos kelios pozicijos. Manome ir tikimės, kad dalyvavimas tokiame audite padėtų Lietuvos vėliavai patekti į mažos rizikos grupę. Ir mums, ir Latvijos bei Estijos jūrinėms administracijoms nerimą kelią tai, ar pakankamai auditorių neturinti IMO galėtų spėti jį atlikti iki 2011 metų“, - sakė E.Zacharevičius.

Susitikime buvo svarstomi ir klausimai, susiję su ISPS kodekso reikalavimų vykdymu, hidrografine veikla. E.Zacharevičius sakė, kad Lietuva yra vienintelė ne tik tarp Baltijos regiono, bet ir tarp Europos Sąjungos jūrinių valstybių, kuri nėra Tarptautinės hidrografijos organizacijos narė. Lietuvai siekiant tapti šios organizacijos nare, būtina pirmiausiai ratifikuoti tarptautinę hidrografijos organizacijos konvenciją.

Baltijos šalių saugios laivybos administracijų vadovai susitikime aptarė Europos Komisijos siūlomą avarijų jūroje tyrimo direktyvą, kuri yra naujojo saugios laivybos priemonių paketo ERIKA III dalis. Nors pastaraisiais metais avarijų mažėjimo tendencija pasireiškė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, vis dėto Europos Sąjunga šiam klausimui skiria daug dėmesio. Pagal rengiamos direktyvos projektą, siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio tyrimo objektyvumui, laivų avarijų tyrimus ES valstybėse turėtų atlikti nepriklausoma nuo saugios laivybos reikalavimų vykdymo kontrolę atliekančių institucijų organizacija. Jeigu direktyva bus priimta, laivų avarijų tyrimų nebegalės atlikti šalių jūrinės administracijos.