Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Šventosios uostas jau turi kapitoną
2004-12-31
Vidmantas Matutis
Prie jūros
Šventosios uostas jau turi kapitoną
 |
| Šventosios uosto kapitonu paskirtas V.Lukoševičius. Vytauto Liaudanskio nuotrauka |
Vyriausybė įsteigė Šventosios valstybinį jūrų uostą, patvirtino šio uosto nuostatus ir skyrė po 8 hektarus žemės ir akvatorijos ploto. Apie paties uosto atstatymą realiai bus galima pradėti kalbėti ne anksčiau kaip po dvejų metų.
Parengtas planas
Šventosios uosto atgaivinimo reikalai jau pajudėjo. Vyriausybei pavedus Šventosios uostą valdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai jau paskirtas šio uosto kapitonas ir uostui atstatyti reikalingų dokumentų rengimo koordinatorius. Šventosios uosto atstatymo reikalus pavesta koordinuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktoriui Vladui Sturiui, o Šventosios uosto kapitono pareigas vykdys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius. Anksčiau Uosto direkcijoje buvęs pavaduotojo Šventosios uosto reikalams etatas, specialiai sukurtas Valentinui Greičiūnui, vykstant reorganizacijoms buvo panaikintas ir jo atkurti bent kol kas neketinama.
V.Sturys teigė, kad iš Uosto direkcijos įvairių sričių specialistų sudaryta darbo grupė, kuri rūpinsis Šventosios uosto atkūrimo reikalais. Taip pat jau parengtas Šventosios uosto atkūrimo planas, kuris šiuo metu išsiųstas derinti į Susisiekimo ministeriją. Pirmiausia iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos bus perimama Šventosios uostui kurti numatyta teritorija, rengiami uosto techninio pagrindimo dokumentai, teritorijos detalusis planas.
V.Sturys teigė, kad pagrindinius dokumentus numatoma parengti per 2005 metus, o iki 2007 metų turi būti visi su šio uosto veikla susiję dokumentai, kad galima būtų tikėtis gauti jo atkūrimui iš Europos Sąjungos fondų reikalingas lėšas.
Tarpinis uostas
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad Šventosios uostui atkurti reikės apie 150 mln. litų. Iš jų apie 80 proc. sudarys įplaukos kanalas ir bangolaužiai. Įplaukos kanalo gylis numatytas apie 6 metrus, šiaurinė bangolaužio dalis į jūrą nusitęstų apie 900 metrų, o pietinė - 700 metrų. Realiai pinigai, anot A.Vaitkaus, galėtų būti skirti po 2007 metų, nes iki to laiko jau parengtas bendras ES programinis finansavimo dokumentas.
Atkūrus Šventosios uostą bus įvykdyti ES reikalavimai kad Baltijos ir Šiaurės jūrų valstybės sudarytų galimybę pramoginiams laivams pasislėpti štormų ir audrų metu kas 50 pakrantės kilometrų - tokį atstumą buriuotojai gali įveikti per dieną. Šiuo metu tarp Lietuvos ir Latvijos tarpinio uosto nėra.
Atkurtas Šventosios uostas aptarnaus sienos apsaugos, gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės apsaugos, jūros aplinkos ir žuvivaisos, kitų valstybės institucijų laivus. Uostas galės priimti nedidelius žvejybos, mažuosius jūrinius kruizinius bei keleivinius, pramoginius ir sportinius laivus.
Statys plūdurus
Paskirtasis Šventosios uosto kapitonas pagal priimtas juridines normas atsakys ir už Šventosios uosto saugumą. V.Lukoševičius teigė, kad jei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau būtų perėmusi Šventosios uostą, tai garsiosios vengriškos karvės gaudynes prie Šventosios uosto molo būtų tekę organizuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono tarnybai. Šventosios uosto žemę ir akvatoriją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija numato įregistruoti kitų metų pradžioje.
Po registracijos per vieną mėnesį turi būti parengtos ir priimtos taisyklės dėl navigacijos uosto akvatorijoje. Nuo tada Šventosios uoste juridiškai numatytas funkcijas pradės vykdyti jau nuo šių metų lapkričio paskirtas šio uosto kapitonas.
Anot V.Lukoševičiaus, reikės išmatuoti įplaukimo į Šventosios uostą gylius, pažymėti farvaterį, numatyti Šventosios uosto išorinį reidą, išsiaiškinti, ar žvejybos plotai nepatenka į uosto akvatorijos ir išorės reido ribas. Taip pat uosto kapitono tarnyba turės ruošti su Šventosios uosto veikla susijusias įvairias taisykles.
Giliavandenio nepakeis
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad kol nebus sutvarkyta Šventosios uosto infrastruktūra, neketinama imti rinkliavų iš žvejų. Klaipėdos uoste žvejai moka metinį mokestį, kuris nėra didelis.
Kai kurie žmonės mano, kad apsisprendus atkurti Šventosios uostą nebebus statomas giliavandenis uostas ties Melnrage. S.Dobilinskas sakė, kad sprendimą statyti ar ne giliavandenį uostą prie Melnragės priims Vyriausybė. Šventosios uosto atkūrimas iš esmės nieko nekeis, nes numatyta, kad tai bus turistinis, o ne krovos uostas.
Kiek anksčiau buvo iškelta idėjų, kad tarp Šventosios ir Būtingės naftos terminalo turėtų būti rezervuota teritorija galimam krovininiam Šventosios uostui įrengti.
Tačiau statyti ties Šventąja ar Būtinge giliavandenį uostą yra sudėtinga, nes natūralus 18-20 metrų jūros gylis yra žymiai toliau nuo kranto nei ties Melnrage.
Kol kas tarp Šventosios ir Būtingės nėra rezervuotos teritorijos galimam uostui.
