TEORIJA

Žuvys klausosi dugno

Pažiūrėjus į bet kurią žuvį galima pagalvoti, kad ji yra kurčia, nes neturi ausų. Iš tikrųjų žuvys girdi, nors jų klausos organai iš išorės nėra matomi. Jie sudaryti iš vadinamojo labirinto, t.y. iš dviejų tarpusavyje kanalu sujungtų plėvinių pūslelių. Daugelyje šio labirinto vietų prieina klausos nervo atsišakojimai. Be to, labirintas palaiko ir žuvies pusiausvyrą, nes žuvų su pažeistu šiuo organu judesiai nekoordinuoti – jos sukasi aplinkui arba plaukia pilvu aukštyn.

Žuvų ausys, t.y. labirintas, reaguoja į įvairaus dažnio garsus. Didžiausią garsų diapazoną girdi tos žuvys, kurių labirintas sujungtas su plaukiojamąja pūsle – tai karpinių šeimos žuvys, šamai. Todėl meškeriotojų keliamas triukšmas greičiau išbaidys karšį, karpį ar kuoją nei lydeką ar upėtakį. Vanduo labai gerai praleidžia garsus, todėl žuvys juos girdi iš labai toli. Pavyzdžiui, medžiojantis šamas smulkmės sukeltą garsą girdi net už 100 metrų, o ešerys – už 30 metrų. Tačiau žuvys negali nustatyti, iš kurios pusės sklinda garsas, išskyrus žemo dažnio garsus, kuriuos jos pagauna ne klausos organu, o šonine linija.

Kiekvienas žuvims svetimas ir stiprus garsas priverčia jas atsitraukti toliau. Jei žuvys ir nepabėga, vis tiek darosi labai atsargios. Bet kuriuo atveju išgirdusios tokį garsą jos nustoja maitintis. Tą gali pripažinti kiekvienas meškeriotojas, kuriam teko žūklės metu garsiai stuktelėti irklu į valtį ar triukšmingai krantu prieiti prie žūklės vietos. Tačiau žuvys labai greitai pripranta prie stiprių pasikartojančių garsų, nesukeliančių joms pavojaus. Jos visiškai ramiai maitinasi šalia geležinkelio tiltų, uostuose, absoliučiai nereaguoja į Nemunu plaukiančią „Raketą“.

Ramus meškeriotojų pokalbis žuvis taip pat mažai „jaudina“. Grojantis ant kranto radijas taip pat greičiau sunervins kaimyną nei žuvį. Tačiau į mašinos durelių trinktelėjimą ar žingsnių aidą jos sureaguos tuoj pat.

Be šių garsų, yra ir tokių, kurie vilioja žuvis. Plėšrios žuvys labai teigiamai sureaguoja į smulkmės šokinėjimus iš vandens ar savo konkurento atakos atgarsius. Žinoma, slėptuvėje tupinti lydeka retai paliks gerą vietelę dėl tokio neužtikrinto laimikio kaip aukšlių būrelis. Tačiau išgirdusi pasiligojusios kuojos skleidžiamus garsus tikrai nepraleis puikios progos lengvai pagauti auką. Ešeriams, kurie savo grobio ne laukia tūnodami slėptuvėje, bet vaikosi po visą ežerą, bėgančios smulkmės garsai tai – ženklas, kad reikia pulti viską, kas juda. Labai didelę reikšmę klausa turi ir šamui. Per visą dieną jis tupi kerplėšose prie dugno, o naktį medžioja visai netoli vandens paviršiaus. Kadangi naktį tamsu, plaukiančių žuvų skleidžiami garsai yra pats tiksliausias šamo kelrodis. Be to, šamas plaukia į tą pusę, kur plaukioja jam tinkamo dydžio žuvys.

Tokia žuvų reakcija pasinaudoja ir blizgučių gamintojai. Pavyzdžiui, sukriukės lapelis, kaip ir visų kitų besisukančių blizgučių, sukdamasis veikia žuvų šoninę liniją, o korpusas – kaip varpelis, skambantis po vandeniu, - pasiekia žuvų klausą. Be sukriukių, yra daug kitų dirbtinių masalų, skleidžiančių įvairius garsus: tai virš vandens šokčiojantys ir pliaukšintys vobleriai, turbininės besivartančios blizgutės „buzzbait“ ir t.t. Iš Rusijos atėjęs šamų gaudymo būdas su kvakle, įtaisu imituojančiu varlės kvaksėjimą.

Garsais galima prisivilioti ne tik plėšrias, bet ir taikias žuvis. Pastebėta, kad vandens telkiniuose, kuriuose lankosi daug žvejų, žuvys teigiamai sureaguoja į jauko kritimo garsą. Vieno tvenkinio karpiai buvo išsiugdę sąlyginį refleksą į variklio burzgimą, nes tvenkinių darbuotojai motociklu atveždavo jiems pašaro. Tuo pasinaudojo brakonieriai, kurie į vandenį sumesdavo tinklus ir šalia užvesdavo motorinį pjūklą. Žuvys sureaguodavo į pažįstamą garsą ir lengvai pakliūdavo į spąstus.

Žuvys ne tik girdi – kai kurios sugeba sukelti garsus grieždamos rykliadančiais, trindamos žiaunų dangtelius, čepsėti lūpomis. Vienos šiais garsais atbaido konkurentus, kitos ieško partnerio neršto metu.

Tie, kas turi akvariumą, gali patys įsitikinti žuvų sugebėjimu girdėti. Jei mechaninį žadintuvą laikysime virš vandens, žuvys abejingai plaukios, nereaguodamos į jo skambėjimą. Bet tereikia pastatyti jį ant stalo šalia akvariumo, žuvys tuoj ims blaškytis, nes skambėjimo vibracija per stalo plokštę ir stiklą taps girdima. Kaip elgtis ant kranto, išvadas darykite patys.

Parengė Romas VILNIŠKIS