Paskutinė kliūtis, trukdanti skelbti konkursą dėl Kauno sporto arenos statybos, gali netrukus išnykti. Europos Komisijos atstovai nusiteikę geranoriškai.

Laukia Briuselio sprendimo

Neoficialiomis žiniomis, Europos Komisijos atstovai neprieštarauja, kad iš Sanglaudos skatinimo veiksmų programos būtų išbrauktas apribojimas, trukdantis Kauno sporto arenos projektui siekti ES struktūrinių fondų paramos.

Pagal šią programą finansavimas gali būti skirtas sporto objektams, talpinantiems ne daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Kauno sporto arena talpintų 14,5 tūkst. lankytojų, vadinasi, projektas į paramą pretenduoti negalėtų.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad Europos Komisijos sprendimas bus palankus, juolab kad šį keistoką apribojimą įvedė ne Briuselio, bet Ūkio ministerijos specialistai.„Europos Komisija neturėtų priešintis. Teko bendrauti su Europos Parlamento atstovais. Jų nuomonė miestui palanki, tereikia sulaukti atsakymo iš ministerijų“, – kalbėjo A.Kupčinskas.

Europos Komisijos atstovai oficialų sprendimą turėtų atsiųsti iki gegužės 28 dienos, kai vyks Stebėsenos komiteto posėdis.

Kaltina ankstesnę valdžią

Iki šiol Ūkio ministerijos atstovai taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje atsirado Kauno projektui nepalankūs apribojimai. Nuo 2005 metų kalbama, kad miesto arena turėtų talpinti ne mažiau kaip 10 tūkst. lankytojų. Tačiau programoje atsirado reikalavimas skirti lėšų sporto objektams, talpinantiems ne daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

„Kaunui nelinkinčių sėkmės gali būti daug, nes arena būtų išskirtinė ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione“, – įsitikinęs A.Kupčinskas.

Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis tikina, kad dėl atsiradusio arenos vietų apribojimo atsakomybę turėtų prisiimti ankstesni miesto vadovai. Esą rengiant struktūrinės paramos strategiją buvęs miesto meras Arvydas Garbaravičius Vyriausybei pateikė tarybos sprendimą, kuriame numatyta statyti 8–10 tūkst. vietų areną.

A.Garbaravičių šis ministerijos atstovo pareiškimas nustebino. „Visada planavome statyti didesnę, per 10 tūkst. lankytojų talpinančią areną, nes tik tokio dydžio arena atitiktų Eurolygos reikalavimus“, – sostinės valdininkui atkirto buvęs Kauno vadovas.

Arenos laukia ne visi

Mažesnė arena išstumtų Kauną iš konkurencinės kovos. A.Garbaravičiaus nuomone, nepagrįsti apribojimai, užkertantys kelią Kauno arenai siekti ES struktūrinių fondų paramos, galėjo atsirasti pageidavus suinteresuotoms grupuotėms.

„Yra daug užkulisių, kardinolų, kurių nesimato. Jei jų nebūtų, Kauno arena seniai būtų pradėta statyti“, – piktinosi A.Garbaravičius.

A.Kupčinskas patvirtino, kad miestas yra pasirengęs pradėti ne tik infrastruktūros parengimo darbus, bet ir skelbti konkursą dėl arenos statybų. Valstybės investicijų programoje arenos statyboms yra numatyti 7 mln. litų, savivaldybė objekto statyboms ketina imti 22 mln. litų paskolą. Pageidavimą dalyvauti arenos statybose yra išreiškusios ir privačios struktūros.

Sulauks pagalbos iš sostinės?

Ūkio ministerijos valstybės sekretorius G.Miškinis teigė, kad jeigu Briuselio atstovų išvada būtų neigiama, reikėtų keisti Sanglaudos veiksmų programą.

„Viskas mūsų galioje. Stengsimės, kad šis apribojimas išnyktų ir Kauno sporto arena galėtų pretenduoti į ES struktūrinių fondų paramą“, – žadėjo G.Miškinis.

Jo nuomone, Europos Komisijos atstovai gali nenorėti švelninti Sanglaudos skatinimo veiksmų programos reikalavimų, nes ši programa skirta visų pirma smulkiems projektams remti. Vis dėlto Kauno arenos statybų programos lėšos neturėtų aplenkti, nes projektas yra rizikingas, o struktūriniai fondai skirti ir verslo rizikai mažinti.

„Miestas yra atlikęs visus namų darbus, dabar viskas priklauso nuo ministerijos pastangų ir geranoriškumo“, – A.Kupčinskas viliasi, kad Stebėsenos komitetas priims Kaunui palankų sprendimą. Jis esą yra gavęs žodinį ministro pirmininko Gedimino Kirkilo patikinimą, kad kliūčių Kauno arenos projektui neliks.