Pasaulio valstybės turi skirtingus pajamų mokesčio tarifus, taikomus investicinių priemonių duodamoms pajamoms: bankų indėlių palūkanoms, dividendams, vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamoms ir t.t. Valstybė, nustatydama vienokio ar kitokio dydžio pajamų mokesčio tarifus investicinėms priemonėms arba taikydama lengvatas, parodo savo palankumą bei palaikymą tam tikrų investicijų atžvilgiu, tuo pačiu skatindama visuomenę investuoti į vertybinių popierių (VP) rinką.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatomi 15 ir 33 procentų tarifai gautoms pajamoms. 15 procentų dydžio kapitalo prieaugio mokestis Lietuvoje buvo įvestas 1999-2000 m., tačiau vėliau jis buvo panaikintas, siekiant pagerinti šalies investicinę aplinką.

Pajamomis įstatyme laikomos pozityvios pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra. Pozityviosiomis pajamomis vadinamos visos kontroliuojamojo vieneto pajamos ar jų dalis, įskaitomos į nuolatinio Lietuvos gyventojo - kontroliuojančiojo asmens pajamas proporcingai gyventojo turimų akcijų, balsų ar teisių į kontroliuojamo vieneto pelną skaičių.

Taikomi tarifai

Įstatyme reglamentuojama, kad 15 procentų pajamų mokesčio tarifas bus taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno ir palūkanoms. Pajamos iš paskirstytojo pelno - tai dividendai. Dividendais laikomos ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautos lėšos ir (arba) vieneto dalyviui perleisto turto tikroji rinkos kaina to turto nuosavybės perleidimo vieneto dalyviui dieną. Darytina išvada, kad mažinant įstatinį kapitalą išmokėta suma apmokestinama bet kuriuo atveju. Įstatymas nedetalizuoja, ar bus apmokestinamos ir tos sumos, kuomet įstatinis kapitalas mažinamas paprasčiausiai atsiimant iš bendrovės investuotą kapitalą.

Pagal dabar galiojantį Fizinių asmenų pajamų mokestį dividendams taikomas 29 procentų mokesčio tarifas, taigi naujasis įstatymas bemaž perpus sumažina mokesčių naštą dividendus gaunantiems investuotojams.

Naujajame įstatyme 15 procentų pajamų mokesčiu taip pat apmokestinamas ir kapitalo prieaugis, t.y. ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos. Įstatymas numato, jog mokesčių administratorius turi teisę koreguoti susijusių asmenų sandoryje ar sandoriuose nurodytas kainas, jeigu jos neatitinka tikrosios rinkos kainos, atsižvelgdamas į tuose sandoriuose nurodytos ūkinės operacijos ypatumus, arba pajamas ar išmokas apibūdinti iš naujo. Daugelio diskusijų sulaukė šios nuostatos taikymas, būtent kaip mokesčių administratorius koreguos VP rinkos kainą, turint omenyje kapitalo prieaugį, atsiradusį iš prekybos Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje nekotiruojamais VP. Juk net biržoje prekiaujamų akcijų kainos per vienos dienos prekybos sesiją gali pasikeisti 15 procentų ribose. Taip pat kyla neaiškumų, kaip bus apmokestinamos pajamos iš išvestinių finansinių priemonių (tarp jų Repo), kadangi tokių sandorių kaina įvertinant riziką visuomet skiriasi nuo rinkos kainos.

Galimi atskaitymai

Įstatyme reglamentuojama, kad pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų nustatyta tvarka gali būti atimta: turto įsigijimo kaina, sumokėtas komisinis mokestis bei mokesčiai, rinkliavos, susijusios su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn ir pan. Pabrėžiama, jog atimti bus galima tik dokumentais pagrįstas sumas.

Neapmokestinamos pajamos

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas pateikia ir gausų sąrašą neapmokestinamųjų pajamų. tarp jų įvardijamos palūkanos, mokamos gyventojams, dalyvaujantiems LR Vyriausybės pasiūlytoje taupymo programoje, palūkanos už LR Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius popierius.

Galima daryti išvadą, jog Lietuvos Vyriausybė linkusi skatinti investuotojus daugiau skolinti valstybei. Egzistuoja tikimybė, jog gyventojai iš tikrųjų rinksis patikimas bei neapmokestinamas investicijas į Vyriausybės skolos vertybinius popierius, užuot savo lėšas laikę komerciniuose bankuose.

Neapmokestinamos palūkanos už VP, jei vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos. Suteikdama šią nuolaidą valstybė skatina investuotojus rinktis ilgalaikes investicijas.

Nebus apmokestinamos ir pajamos už parduotus ar kitaip perleistus nuosavybėn VP, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., taip pat tokios pajamos, įsigytos po 1999 m. sausio 1 d., jei VP yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau nei po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame VP buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų.

Kylančios abejonės

Įstatyme teigiama, kad bus apmokestinamos visos po 1999 m. iš prekybos VP gautos pajamos. Kyla klausimas, ar bus leidžiama nuo 1999 m. iki 2003 m. susidariusius nuostolius iš prekybos VP perkelti į kitus metus. Tokia nuostolių perkėlimo praktika taikoma beveik visose pasaulio valstybėse.

Nėra aišku, kaip bus apmokestinamos investuotojo pajamos, kai pastarasis yra sudaręs ilgalaikę investicijų portfelio valdymo sutartį su investicijų valdymo įmone arba finansų maklerio įmone. Šiuo atveju investuotojo lėšos vykdant trumpalaikes investicijas į VP išlaikomos ilgiau nei vienerius metus. Taigi ar bus galima tokius investuotojus priskirti prie ilgalaikių investuotojų, kurių pajamos neapmokestinamos.

Naujasis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas skatina ilgalaikes investicijas į VP rinką, tačiau tuo pačiu reikėtų pažymėti, jog VP apmokestinimas ne tik yra sunkiai administruojamas, bet ir padaro sudėtingesnį naujų finansinių instrumentų atėjimą į rinką.