Vien savivaldos institucijų kontroliuojamos aukštosios mokyklos abejotinais būdais skirsto ne tik atlyginimus, bet ir darbo krūvius
Kasdien aiškėja vis nauji faktai, atskleidžiantys šalies aukštosiose mokyklose klestinčią netvarką. Kai kuriuose universitetuose dėstytojai dirba po 60 ar daugiau valandų per savaitę - vienu metu skaito paskaitas, rašo vadovėlius, vadovauja klinikoms, administracijoms.
Netyla diskusijos ir dėl milžiniškų universitetų vadovų atlyginimų. Oficialiai pateikiami faktai rodo, kad, pavyzdžiui, paprastų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorių ir docentų uždarbis - gerokai didesnis, nei jie buvo linkę deklaruoti iki šiol.
Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas pripažįsta, kad universitetų savivaldos organai šių problemų iš esmės neišspręs, ir sako, kad artimiausiu metu bus keičiamas tai reglamentuosiantis ne vienas teisės aktas.
Vienam - kelios darbo sutartys
Valstybės kontrolė balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje pateiks oficialias praėjusių metų audito išvadas, tačiau jau dabar aiškėja, kad universitetai nesugeba išspręsti visų aukštųjų mokyklų administravimo problemų. Auditoriai Vytauto Didžiojo universitete nustatė, kad ne vienas šios įstaigos mokslinis darbuotojas dirba pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių bei viršija maksimalų 48 valandų per septynias dienas darbo laiką.
Kai kurie VDU dėstytojai tuo pačiu metu sugeba dirbti ir administracinį, ir mokslinį, ir pedagoginį darbą. Tokios dėstytojų galimybės neįtikėtinos atrodo ne tik studentams, bet ir švietimo bei mokslo ministrui. R.Motuzas neabejoja, kad mokslininkas negali produktyviai ir kokybiškai dirbti 12 ar daugiau valandų per parą. VDU Informatikos fakulteto docentė Danguolė Janickienė nėra vienintelė universiteto mokslininkė, sugebanti tuo pačiu metu ir dėstyti studentams, ir vadovauti jų laboratoriniams darbams, ir rašyti mokslinius veikalus. Atsitiktinai patikrinę kelių dešimčių darbuotojų darbo grafikus, nustatėme, kad ne vieno dėstytojo darbo trukmė viršija leistiną įstatymų. Tiesa, teisės aktai suteikia galimybę dvejopai vertinti maksimalią darbo savaitės trukmę, tačiau mes teigiame, kad maksimali riba - 48 valandos, - sakė Valstybės kontrolės Finansinio audito 8-ojo departamento direktorė Aldona Dragašienė.
Oficialiai darbščiausi dėstytojai kol kas neįvardijami, tačiau, Kauno dienos žiniomis, gerokai leistiną maksimalią darbo savaitės valandų trukmę viršija VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktoriaus pavaduotojas docentas Liudas Mažylis. Jis kiekvieną semestrą studentams dėsto net keturis dalykus, dirba administracinį darbą ir dar rašo mokslinius veikalus. Per pastaruosius dvejus metus docentas išleido net dvi knygas.
Mano darbo krūvis - iš tiesų labai didelis, tai gali patvirtinti ne tik bendradarbiai, bet ir šeimos nariai. Tenka rengti ir naujų kursų programas, dėstau studentams. Ko gero, esu išimtis, - pripažįsta dėstytojas, tačiau jis sako esąs tikras, kad pernelyg dideli krūviai neturi įtakos darbų kokybei.
Vieni persidirba, kiti priversti tinginiauti
Beveik 60 valandų per savaitę dirba ir Teisės instituto direktorius docentas Tadas Klimas. Jis pripažįsta, kad toks valandų skaičiavimas yra sąlyginis, esą reiktų keisti darbo trukmės skaičiavimo metodiką. Dabar valandos yra darbo matmuo, kuris nėra tiesiogiai susijęs su realiai prie kompiuterio ar auditorijoje praleistomis valandomis. Ne kartą raginau skaičiuoti mokslininko darbo rezultatus, o ne valandas, - atvirai kalba direktorius. Kitaip tariant, profesorių ar docentų atliekamas mokslinis darbas taip pat skaičiuojamas valandomis, pavyzdžiui, vienoks valandų skaičius skiriamas moksliniam straipsniui rašyti, kitoks - kurso rengimui ir pan.
Nors jis pats turėtų ginti darbuotojų teises, tačiau sako, kad viršvalandžiai nėra jokia problema. Abejoju, ar yra nors vienas dėstytojas, kuris per savaitę dirba daugiau nei 60 valandų, aš - arti to, bet ne daugiau, - pripažino Teisės instituto direktorius. Jis neneigia, kad dalis dėstytojų per mėnesį uždirba vos po kelis šimtus litų, nes, pavyzdžiui, skaito tik vieno dalyko paskaitas, tačiau perskirstyti darbų krūvių neketina.
Dėstytojų darbo krūvius tvirtina universiteto vadovai, tačiau juos sudaro institutų ir fakultetų valdžia. Kai kurie dėstytojai užsimena, kad dirbti viršvalandžius priversti dėl mažų atlyginimų, esą nėra kitos galimybės išlaikyti šeimas.
VDU Studentų atstovybės atstovė ryšiams su visuomene Vilija Žukaitytė neturi jokių priekaištų dėstytojams. Studentė ilgai abejojo, ar verta pateikti kritinius vertinimus, tačiau vėliau prasitarė, kad to nedarys. Puikiai sutariame su universiteto valdžia, nenorime gadinti mūsų santykių, - priežastį nurodė SA atstovė.
Tuo tarpu kiti studentai kiek drąsesni. Jie sako, kad neretai dėstytojai auditorijose vien perskaito paskaitų konspektus, seminaruose nėra aktyvūs diskusijų moderatoriai, perdėtai skatina savarankišką studentų darbą.
Darbo laiko trukmės pažeidimais VDU ketina domėtis ir Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai.
Sėdi ant kelių kėdžių
VDU nėra vienintelė aukštoji mokykla, kurioje dėstytojai stebina sugebėjimu vienu metu eiti po kelias pareigas. Net kelias vadovaujamąsias pareigas užima ir beveik visi Kauno medicinos universiteto rektorato nariai. Rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas vadovauja ir universitetui, ir KMUK Kardiologijos klinikai.
Mokslo reikalų prorektorė profesorė Irena Misevičienė vadovauja ir Biomedicininių tyrimų institutui, taip dirba pedagoginį darbą. Profesorė atsisakė kalbėti su Kauno diena. Klauskite apie mokslą, apie nieką kitą aš nekalbėsiu. Ką jūs norite, tą ir surašykite. Nesu protinga, esu emocinga moteris, - telefono ragelį padėjo KMU prorektorė ir instituto vadovė.
Kauno diena jau ne kartą rašė, kad daugybę įtakingų pareigų užima ir klinikinių reikalų prorektorius bei KMUK generalinis direktorius profesorius Juozas Pundzius. Jis dar vadovauja KMUK Chirurgijos klinikai, yra KMU senato ir Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas. Medikas tikina, kad sugeba vienodai gerai dirbti ir pedagoginį, ir administracinį, ir chirurgo darbą.
Trūksta skaidrumo
Vytauto Didžiojo universitete ir toliau verda aistros dėl milžiniškų vadovų atlyginimų. Rytoj VDU taryba pateiks savo vertinimus, ar universiteto vadovai nepažeidė aukštosios mokyklos statuto gaudami milžiniškus atlyginimus. Jokių sprendimų savaitės pradžioje vykusiame pirmajame tarybos posėdyje nebuvo priimta.
VDU rektorius vakar Kauno dienai dienai pateikė dokumentus, kad vadinamosios žirklės tarp vadovų ir šios aukštosios mokyklos profesorių bei docentų algų nėra tokios didelės, kaip anksčiau skelbė kai kurie šios aukštosios mokyklos mokslininkai. VDU finansų tarnybos direktorės pateikiamais duomenimis, vidutiniškai VDU profesorius uždirba 7494 litus per mėnesį, o docentas - 3000 litų mažiau. Lektorių ir asistentų užmokestis gerokai mažesnis, jis tesiekia atitinkamai 2497 ir 1760 litų.
Teisės instituto vadovas ir aktyvus profesinės sąjungos narys docentas T.Klimas nelinkęs tikėti statistika. Vidurkį gali iškreipti kelios labai didelės algos. Šie skaičiai tikslūs, bet jie neatskleidžia tikrosios padėties, - sakė docentas, tačiau vėliau ir pats pripažino, kad pernai kas mėnesį uždirbo beveik po 6 tūkstančius litų.
Jis sako, kad nepasitenkinimo nekiltų tuomet, jei rektorato atlyginimai būtų skelbiami viešai. Nesu prieš mokslininkų sugebėjimą parduoti idėjas, bet apie tai turi žinoti universiteto bendruomenė. Esmė - skaidrumas, - sakė docentas T.Klimas.
Metodika nauja, atlyginimai tie patys
Universitete šiuo metu aktyviai diskutuojama ir dėl to, kodėl iki šiol jokios kritikos universiteto vadovams nereiškė buvęs VDU senato pirmininkas, anksčiau ir prorektorius profesorius Egidijus Aleksandravičius. Jo kritika pasigirdo po to, kai nebuvo perrinktas senato pirmininku. Kovo 1 dieną naująja senato pirmininke išrinkta profesorė Margarita Teresevičienė. Gegužę senatas rinks naująjį rektorių, nes baigiasi profesoriaus V.Kaminsko antroji kadencija.
Kauno dienos turimi dokumentai įrodo, kad rektoriaus algą savo parašu patvirtino daug kritikos VDU vadovams žeriantis E.Aleksandravičius. Jis laikomas ir vienu realiausių kandidatų į rektorius. Iki šiol nei VDU taryba, nei senatas nė karto rektoriui neišsakė esminių priekaištų dėl netinkamo pinigų skirstymo ar vadovavimo. Kasmet mano metinės ataskaitos vienbalsiai būdavo patvirtintos ir taryboje, ir senate, - pabrėžė V.Kaminskas.
Vis dėlto, kaip ir 2004 metais, kai Valstybės kontrolė išreiškė pastabas dėl netinkamos priedų prie atlyginimo skyrimo tvarkos, rektoriaus darbo užmokestis beveik nesumažėjo, pakeista tik jo skaičiavimo metodika. Pagrindinis atlyginimas yra arti 100 tūkst. litų, o priedai mokami už vadovavimą doktorantams, oponavimą daktaro disertacijoms, už papildomai skaitomas paskaitas, dalyvavimą moksliniuose projektuose, - sakė V.Kaminskas. Esą prorektoriai parengia daugiau projektų, skaito papildomas paskaitas, todėl jų atlyginimai siekia kone ketvirtį milijono.
Be to, V.Kaminskas sako, kad kiekvienas profesorius gali uždirbti 190 tūkst. litų, bet iš karto pridūrė, kad tokių VDU nėra.
2005 metais dėl VDU atlyginimų priedų skyrimo tvarkos Valstybės kontrolė jokių pažeidimų nenustatė.
Pateikia problemų sprendimo receptus
Švietimo ir mokslo ministras R.Motuzas sako, kad jį nustebino netvarka aukštosiose mokyklose. Suprantu, kad tokius didelius atlyginimus universitetų vadovai gauna teisėtai. Bėda, kad nei Aukštojo mokslo įstatyme, nei Mokslo ir studijų įstatyme nėra įtvirtintos rektorių ir prorektorių kaip aukštosios mokyklos administracijos vadovų pareigybės. Šiuo metu rektorius yra profesorius, dirbantis mokslinį pedagoginį darbą ir gaunantis priedą už rektoriavimą. Nėra reglamentuotos priemokos, kurios gali siekti iki 300 procentų. Todėl susidaro tokios didelės sumos, - aiškino ministras. Jo vertinimu, tokia situacija nėra normali, ją būtina keisti. Šiuo metu Seimui pateikėme įstatymų pakeitimus. Kai jie bus priimti, Vyriausybės nutarimu nustatysime, kad aukštųjų mokyklų vadovai yra administracijos vadovai, galintys gauti ne didesnį kaip 70 procentų dydžio pareigybinio atlyginimo priedą, - tokį problemos sprendimo būdą pateikia švietimo ir mokslo ministras. Ministras įsitikinęs, kad universiteto autonomija turėtų būti derinama su gerokai didesne atskaitomybe akademinei bendruomenei. Tuomet tokių problemų būti gerokai mažiau, - įsitikinęs ministras.
Naujausi komentarai