Važtaraščiai paprastės

Praėjusią savaitę Vyriausybės posėdyje nuspręsta panaikinti kai kurias Kelių transporto kodekso nuostatas, susijusias su važtaraščiais, ir taip palengvinti vežėjų darbą.

Vyriausybės priimtame įstatymo projekte siūloma panaikinti įgaliojimus Finansų ministerijai nustatyti privalomus važtaraščio rekvizitus bei įgaliojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyti važtaraščių apskaitos tvarką, taip pat panaikinti nebeaktualias teisės normas.

Važtaraštis - tai dokumentas, atliekantis krovinio vežimo sutarties patvirtinimo funkciją, todėl nereikėtų reglamentuoti asmenų tarpusavio įsipareigojimus krovinių pervežimo kelių transporto priemonėmis sektoriuje fiksuojančių dokumentų apskaitos, nusprendė Vyriausybė.

Priėmus pasiūlytą įstatymą, sumažėtų verslo subjektams tenkanti administracinė našta, vežėjų verslo sąnaudos, būtų aiškiau reglamentuotas privalomų rekvizitų nurodymas važtaraštyje, pranešė Vyriausybė.

Į sostinę grįžta stovėjimo bilietų automatai

Vilniuje pradėjo veikti 100 automobilių stovėjimo bilietų automatų. Iki vasario mėnesio bus įrengta dar 80 automatų, o iki šių metų pabaigos - dar 70 automatų. Bilietų automatai mieste pradeda veikti po beveik vienerių metų pertraukos.

“Šiuolaikinis mokesčio už automobilių stovėjimą rinkimo būdas yra būtinas moderniame mieste. Automatų buvome atsisakę tik trumpam laikotarpiui. Dabar miestiečių patogumui pristatome tokio pat modelio automatus, kokie mieste stovėjo ir anksčiau”, - automatų pristatyme sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Šiuo metu automobilių stovėjimą Vilniaus mieste administruoja Savivaldybės įmonė “Susisiekimo paslaugos”.

Vilniaus miesto savivaldybė automobilių stovėjimo organizavimo sutartį su bendrovėmis “Baltijos parkingas”, “Egapris” ir “Vilniaus parkavimo kompanija” nutraukė 2004-ųjų pradžioje todėl, jog konsorciumas nesilaikė esminių sutarties nuostatų bei nepavyko susitarti dėl palankesnių miestiečiams rinkliavos už automobilių statymą rinkimo sąlygų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 m. pavasarį kreipėsi į teismą su ieškiniu konsorciumui dėl 1 808 949,18 Lt dydžio įsiskolinimo, atsiradusio dėl sutarties sąlygų nevykdymo, priteisimo. Šiuo metu įsiskolinusios įmonės nėra pareiškusios jokio ieškinio ar priešieškinio Vilniaus miesto savivaldybei Lietuvos teismuose, tarptautiniame arbitraže ar kitose ginčus nagrinėjančiose institucijose.

Perdavus automobilių stovėjimo Vilniaus mieste administravimą Savivaldybės įmonei “Susisiekimo paslaugos”, žymiai išaugo Savivaldybės pajamos iš surenkamo automobilių stovėjimo mokesčio. “Susisiekimo paslaugos” į savivaldybės biudžetą per 10 darbo mėnesių pervedė didesnę sumą nei prieš tai paslaugą administravęs konsorciumas per dvejus metus: konsorciumas per 2 metus Savivaldybei pervedė 809 898 Lt, o “Susisiekimo paslaugos” per 10 mėnesių - 924 846 Lt.

Blaivininkas už vairo - retenybė

Interneto portalo DELFI užsakymu, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės “Spinter tyrimų” atlikta apklausa rodo, kad dauguma šalies vairuotojų nevengia sėsti prie vairo išgėrę taurę vyno, bokalą alaus ar 50 gramų degtinės.

44,2 proc. gyventojų prisipažino išgėrę vairuojantys tik išimtiniais atvejais, 25,3 proc. teigė išlenkią taurelę, tačiau, jų manymu, neviršijantys vairuotojams leidžiamos ribos - 0,4 promilės alkoholio. 4 proc. apklaustųjų prisipažino, jog kartais vairuoja išgėrę daugiau nei bokalą alaus, taurę vyno ar stikliuką degtinės.

Niekada išgėrę nevairuojantys teigė tik penktadalis apklaustųjų.

Moterys dažniau teigė, kad prieš vairuodamos negeria nė gramo, tuo tarpu vyrai mielai naudojasi įstatymo galimybe vairuoti šiek tiek išgėrus, nes yra įsitikinę, jog patys sugeba įvertinti savo girtumo laipsnį.

Tik mažiau nei trečdalis šalies gyventojų teigė tikį, kad policijos rengiamos prevencinės akcijos yra veiksmingos, tačiau net 53 proc. pritartų bausmių griežtinimui piktybiniams “vairuotojams alkoholikams”, tiems, kurie neblaivūs prie automobilio vairo buvo sulaikyti daugiau nei vieną kartą.

12 proc. apklaustųjų pritartų siūlymui stikliuko nevengiančius vairuotojus bausti laisvės atėmimo bausme. Griežtesnėms bausmėms labiau linkusios pritarti moterys, taip pat vyresnio amžiaus respondentai.

BNS, ELTA, KD inf.