Pažinkime: Naujoji apaštalų bažnyčia


2003-09-19
Pažinkime: Naujoji apaštalų bažnyčia

KLAIPĖDOS BAŽNYČIOS- 2003

Pažinkime: Naujoji apaštalų bažnyčia

Jėzus Kristus, išsirinkęs dvylika apaštalų, įsteigė nuolatinę tarnybą, kuriai vadovauti paskyrė Petrą. Toji ganytojiška tarnyba yra vienas kertinių Bažnyčios akmenų, ją tęsia vyskupai, vadovaujami popiežiaus. Tačiau nūnai atsirado naujaisiais besivadinančių apaštalų. Kas jie tokie, iš kur kilo, ką skelbia? Bandykime drauge ieškoti atsakymų į šiuos klausimus.

Naujosios apaštalų bažnyčios ištakos

Naujosios apaštalų bažnyčios (NAB) ištakų reikia ieškoti XIX a. ketvirtojo dešimtmečio Anglijoje ir Vokietijoje. Anglijoje presbiterionų kunigas Edvardas Irvingas, o Bavarijoje – katalikų kunigas Georgas Lutzas skelbė besiartinančią pasaulio pabaigą ir Paskutinįjį teismą, ragino melstis ir prašyti, kad Šventoji Dvasia apšviestų žmones bei atsiųstų dvasios dovanų. Studijuodami apokaliptinius Šventojo Rašto tekstus, šie kunigai “įsitikino”, kad atėjo pasaulio pabaiga, ir teigė, jog Katalikų Bažnyčia nukrypo nuo tiesos kelio. Jų misija tapo siekis padėti Bažnyčiai į jį sugrįžti ir atgauti pirminį pavidalą.

Buvo pradėta laukti ateinančio Kristaus, o tam, kad bendruomenė deramai pasiruoštų su juo susitikti, prašyta atsiųsti apaštalų. Laikytasi nuomonės, kad jų turėtų būti dvylika. Pirmieji apaštalai, siekiant atkurti apaštalų tarnystę ir išsiskirti iš kitų krikščionių bažnyčių, buvo paskirti ir pašventinti 1832-aisiais Anglijoje, šie metai - Apaštalų bažnyčios pradžia. (...)

Dvylika Anglijoje įšventintų apaštalų kantriai laukė antrojo Kristaus atėjimo. Tačiau Kristus vis nesirodė. Pusė apaštalų mirė taip nieko ir nesulaukę. 1863 m. vokiečiai įšventino naujus apaštalus, bet jų nepripažino anglai. Tais metais Apaštalų bažnyčia skilo: Vokietijoje susikūrė Naujoji apaštalų bažnyčia (NAB), kuri suklestėjo pradėjusi šventinti nebe dvylika apaštalų, o tiek, kiek jų reikėjo bendruomenėms aptarnauti. 1901 m. mirus paskutiniam Anglijoje įšventintam apaštalui, Albiono saloje nunyko Anglijos apaštalų bažnyčia.

Šiuo metu NAB veikia daugiau nei 190 šalių, daugelyje jų yra pripažinta teisiškai. Pasaulyje šiai bažnyčiai priklauso apie 9 milijonai žmonių, kasmet pastatoma apie šimtą naujų maldos namų.

Lietuvoje NAB bendruomenės XX a. pirmąjį dešimtmetį buvo įsikūrusios Šilutėje, Klaipėdoje, Kybartuose. Po Antrojo pasaulinio karo ši Bažnyčia mūsų šalyje oficialiai pradėjo veikti tik 1991 m. Ji įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje. Naujieji apaštalai – viena gausiausių ir sparčiausiai augančių naujųjų religinių bendruomenių: 2000 m. duomenimis, Lietuvoje nuolatos renkasi 39 NAB bendruomenės, vienijančios 5,6 tūkst. narių, kuriais rūpinasi 73 tarnai. Frankfurte leidžiamas žurnalas “Mūsų šeima”, išeinantis kartą per ketvirtį, nuo 1993 m. 1,5 tūkst. egzempliorių tiražu spausdinamas ir lietuviškai.

Struktūra

NAB struktūra yra hierarchiška, joje egzistuoja vienuolika tarnysčių. Šios Bažnyčios apaštalai sudaro Apaštalų kolegiją, kuriai vadovauja vyriausiasis apaštalas. Šiandieninė vyriausiojo apaštalo padėtis tarytum atitinka apaštalo Petro padėtį Kristaus sukurtoje Bažnyčioje. Vyriausiasis NAB apaštalas skiriamas iki gyvos galvos ir yra viršesnis už kitus. Jam tenka didžiausia atsakomybė, nes jis, būdamas “Kristaus atstovas žemėje”, gali priimti tolesnius apreiškimus, o jo mokymas yra autoritetingas. Vyriausiojo apaštalo būstinė įsikūrusi Ciūriche (Švedija). Šiuo metu juo yra Richardas Fehras.

NAB teritorija skirstoma į vyskupijas, kurioms vadovauja apaštalų skiriami vyskupai, į apskritis su vyresniaisiais bei evangelistais ir į bendruomenes su jų vyresniaisiais, kunigais bei diakonais. Visai vienos šalies ar regiono NAB bendrijai vadovauja krašto apaštalas, taigi vadovavimo struktūra panaši į Katalikų Bažnyčios.

Į hierarchinę struktūrą gali iškopti kiekvienas NAB narys – speciali dvasininkų ruošimo sistema, kurioje egzistuoja tam tikros lavinimo įstaigos, atmetama arba nepripažįstama. Vyriausiasis apaštalas pašaukia apaštalus, o šie skiria kitus dvasininkus, paprastai dar dirbančius ir pagal savo specialybę. Šių dienų apaštalai save laiko paskirtais ne žmonių, bet Jėzaus Kristaus ir Dievo Tėvo.

Lietuva NAB dalijama į du regionus: Rytų regiono centras yra Kaune, Vakarų – Klaipėdoje. Lietuvoje šiai Bažnyčiai vadovauja prezidiumas ir reikalus tvarkanti valdyba, jos vadovai yra apaštalai Dyteris Botcheras ir Valteris Šoras.

Mokymas

Kaip jau žinome, NAB tikslas – pasiruošti Jėzaus Kristaus atėjimui. Kadangi NAB save laiko vienintele, kuri garantuoja išganymą, pasirinktu keliu eina viena, oficialiai nepalaikydama ryšių su kitomis Bažnyčiomis. NAB įsitikinimu, Dievas po pirmųjų apaštalų mirties atpirkimo darbą nukreipė į laikų pabaigą. Bažnyčios, kurios atmetė naujuosius apaštalus, negali tikėtis atpirkimo ir dalyvauti “pirmajame prisikėlime”.

Pagrindiniai NAB mokymo bruožai nesiskiria nuo ortodoksinės krikščionybės: išpažįstama Švenčiausioji Trejybė, Dievo Sūnaus įsikūnijimas, Jėzaus Kristaus atperkamoji auka ir jo prisikėlimas. Bendrijos tikėjimo pagrindas remiasi Senuoju ir Naujuoju Testamentais. Tačiau nuo kitų tradicinių krikščioniškų Bažnyčių skiriasi savo mokymu apie pasaulio pabaigą, antrąjį Kristaus atėjimą ir, žinoma, apaštalų svarbos pabrėžimu. Mokoma apie “pirmąjį prisikėlimą”, per kurį paženklintieji, t.y. priėmę Šventojo paženklinimo sakramentą iš naujųjų apaštalų, pasitiks ateinantį Kristų, jau mirę paženklintieji prisikels. Paženklintieji būsią paimti į dangų, o žemėje viešpataus šėtonas. Po Jėzaus Kristaus ir Bažnyčios jungtuvių danguje žemę pradės valdyti Jėzus Kristus su paženklintaisiais, t.y. Naujosios apaštalų bažnyčios nariais. Tai truks tūkstantį metų, tuo metu visi norintys galės priimti Evangeliją. Toliau vėl reikšis šėtono galia, bet šėtonas bus nugalėtas, visi žmonės prikelti, įvyks paskutinis teismas, po kurio visi (ir įtikėję Jėzų Kristų, ir neįtikėję) gyvens amžinybėje.

Be to, ši Bažnyčia pripažįsta tik tris sakramentus: Šventąjį krikštą vandeniu – tai pirmas žingsnis į bendravimą su Dievu, šį sakramentą suteikia kunigas įvairaus amžiaus žmonėms (krikštijami ir vaikai); Šventąjį paženklinimą, kuris yra Šventosios Dvasios suteikimas, kaip ir pirmaisiais krikščionybės laikais atliekamas apaštalo malda ir uždedant rankas; Šventąją vakarienę – tikinčiojo susivienijimą su Dievu ir jo sūnumi Jėzumi Kristumi; ji dalijama po nuodėmių atleidimo. Šventojoje vakarienėje dalijama duona tik primena Paskutinę Kristaus vakarienę, bet ji nėra realus Kristaus kūnas. Šioje Bažnyčioje nėra Eucharistijos (šv. Mišių) šventinimo. Beje, žmonės, perėję į Naująją apaštalų bažnyčią iš kitų krikščioniškų bažnyčių, neperkrikštijami.

Nors kai kuriuos savo kulto tarnus NAB vadina kunigais, iš esmės Šventinimo sakramento ši Bažnyčia nepripažįsta, joje yra tik palaiminimas. Naujojoje apaštalų bažnyčioje neegzistuoja ir Santuokos sakramentas.

Dar viena įdomi detalė: keturiolikos metų sulaukęs jaunuolis NAB laikomas dvasiškai subrendusiu ir pats atsako už savo veiksmus prieš Dievą. Tą atsakomybę prieš Dievą žmogus prisiima iškilmingu aktu, vadinamu konfirmacija. Per jaunuolio konfirmaciją tėvai atleidžiami nuo įsipareigojimų Dievui, duotų krikštijant vaiką.

Liturgija

Svarbus Naujosios apaštalų bažnyčios tikinčiojo gyvenimo įvykis yra pamaldos, kurių kulminacija – Šventosios vakarienės šventimas bendruomenėje. Prieš tai skelbiamas nuodėmių atleidimas: tikintysis atpažįsta savo nuodėmes Dievo žodžio dėka ir išpažįsta jas atgailaudamas prieš Dievą ir melsdamasis “Mūsų Tėve” malda. Tokio Atgailos sakramento, koks yra Katalikų Bažnyčioje, NAB nėra, o ir pati atgailos samprata čia kitokia.

Maldos namų – bažnyčių architektūra labai įvairi, bet visur dominuoja kuklus puošnumas. Visi kryžiai – tik simboliniai, be Nukryžiuotojo atvaizdo. Bažnyčių interjerai nėra puošnūs, be jokios religinės atributikos, langai dažnai būna spalvoto vitražo. Bažnyčios gale esantis altorius yra be paaukštinimų, be religinės simbolikos ir žvakių, ant jo stovi tik gėlių puokštė. Nevaizduojamas Kristus, nėra paveikslų. Per pamaldas gieda bendrijos choras, groja orkestras ar vargonai, bet neskambinama varpais.

Naujieji apaštalai nuolat kalba apie mieląjį Dievą – jų tikėjimo suvokimą formuoja ne tas Dievas, kuris per įsikūnijimą tapo regimas, kentėjo Golgotoje bei Velykų rytą prisikėlė ir pasirodė, bet vien ištikimasis ir mielasis Dievas. Vykstant pamaldoms ir religinėms apeigoms nesiklaupiama, nes žmogus neva neturįs būti nusižeminęs prieš Dievą – kiekvienam šv. Mišių dalyviui skirta sėdima vieta. (...)

Anot naujųjų apaštalų, galutinė sielos išgelbėjimo sąlyga nėra priklausymas jų Bažnyčiai. Nors “narystė” Naujojoje apaštalų bažnyčioje, apaštalų tarnystės pripažinimas bei priimami sakramentai užtikrina amžinąjį gyvenimą ir viešpatavimą su Kristumi tarp išrinktųjų po pirmojo prisikėlimo, pagal NAB mokymą atrodo, kad Paskutiniame teisme bus išteisinti daugmaž visi žmonės.

Nekritikuoja

Nors, apaštalų požiūriu, tik jų Bažnyčia yra tikroji, ir su kitais tikinčiaisiais ekumeninio dialogo nesiekiama, reikia pasakyti, kad, nepaisant jos izoliuotumo, kiekvienas bendrijos narys gali dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Naujoji apaštalų bažnyčia nieko aktyviai nekritikuoja, vadovaudamasi Jėzaus pasakymu “mano karalystė ne iš šio pasaulio”, kaip juridinis vienetas nėra susijusi su jokia politine veikla, bet Lietuvoje dalyvauja neformaliose ekumeninėse sueigose. Dėl oficialiosios antiekumeninės nuostatos daugelis naujųjų religinių judėjimų tyrinėtojų NAB linkę laikyti sekta, bet nemaža dalis katalikų teologų, tyrinėjančių naujuosius religinius judėjimus, tarp NAB ir kitų krikščioniškų Bažnyčių įžiūri daug bendrų mokymo dalykų, pavyzdžiui, jos tikėjimo išpažinimo teiginius. (...)

Kad ir kaip būtų, Naujoji apaštalų bažnyčia labai sėkmingai leidžia šaknis Lietuvoje – galbūt todėl, kad iš tikrųjų jos struktūra ir mentalitetas yra panašūs į Katalikų Bažnyčios, o tai suteikia žmonėms pasitikėjimo. Be abejo, tokia bendruomenė lengviau prigyja katalikiškame krašte. Išorinės grėsmės ir vidinio netikrumo laiku ji žada šiapusinį saugumą bei garantuoja išganymą, žmones uždega vaizdingi naujųjų apaštalų pamokslai - daugelį tai labiausiai ir paskatina įsilieti į Naujosios apaštalų bažnyčios gretas.

Teologijos licenciatas Remigijus Oželis - „Kas naujo Naujojoje apaštalų bažnyčioje“ - „Katalikų pasaulis“ Nr. 8 (157). (Sutrumpinta)