Toksikologams kelia šiurpą lietuvių pomėgis gydytis patiems,
pasikliaujant reklama ir vaistininkų patarimais

Privalgius nuodingų grybų, negalima pulti dar ir gydytis nežinomais vaistais. Savigyda, kaip teigia gydytojai toksikologai, gali baigtis mirtimi.

Gyvybės rizika

Neseniai spaudoje pasirodė Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro darbuotojus pašiurpinusi nereceptinio vaisto “Carsil” reklama. Šis preparatas, skirtas lėtiniam kepenų uždegimui gydyti, pristatomas kaip priešnuodis musmirių išskiriamam toksinui. Jį rekomenduojama vartoti didelėmis dozėmis.

“Tai tarsi paraginimas žmogui gydytis pačiam: valgyk grybus, o jei pajutai ką negero, išgerk “Carsilio”. Apie tai, kad pirmiausiai reikia skubiai kreiptis į medikus, net neužsimenama. O delsimas tokiais atvejais yra pražūtingas”, - piktinasi Valstybinio visuomenės sveikatos centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vyriausioji gydytoja Goda Cibulskienė. Nors “Carsil” nėra labai pavojingas medikamentas, tačiau jo vartojimas be reikalo dideliais kiekiais tikrai nerekomenduojamas.

Įveikti klaidinančią reklamą toksikologai neturi jokių galių. “Mūsų pajėgos prieš farmacininkų finansines galimybes yra lygios nuliui”, - pastebi Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro gydytojas toksikologas Robertas Badaras. Jis taip pat siūlo atitinkamoms institucijoms atkreipti dėmesį, kad vaistininkai, kurių misija yra tik parduoti vaistus, imasi drąsiai patarinėti pirkėjams, kokius medikamentus vartoti.

“Ne paslaptis, kad didžioji dalis žmonių gydosi vaistinėje. Vardija simptomus ir klausia, kokie vaistai galėtų padėti. Man liūdna ir dėl tokios jų drąsos, ir dėl vaistininkų kompetencijos trūkumo”, - sako gydytojas R.Badaras.

Juk vaistininkai neatsako už tai, kad žmogui gali pakenkti jų pasiūlytas medikamentas. Jiems svarbu kuo daugiau parduoti. Ne vienu atveju jie turėtų, užuot patarinėję, tiesiai pasakyti - klauskite gydytojo.

Griežtina įsigijimo tvarką

Neseniai toksikologams sukėlus aliarmą, buvo uždrausta prekyba be receptų kai kuriais lašais nuo širdies. Kuri močiutė nėra gėrusi nebrangiai kainuojančio valokardino, tokio įprasto ir gero, daugelį metų vartojamo vaisto? Pagyvenę žmonės jo griebiasi kone kaskart pritrūkus oro ar susinervinus. Tuo tarpu specialistai tikina, kad jis sukelia priklausomybės ligas.

Pasak gydytojos Godos Cibulskienės, jos kolegoms yra ne kartą tekę gydyti nuo šių vaistų nukentėjusius ligonius. Jie nė patys to neįtardami įprato prie iš pažiūros visai nekaltų lašiukų. Juk jiems nereikia recepto, tai negi klausi gydytojo, ar juos gali vartoti?

Iš tiesų dalis žmonių yra įsitikinę, kad tie vaistai, kurie parduodami be receptų, yra visiškai nepavojingi. Šį įsitikinimą palaiko reklamos, kuriose tik tarp kitko užsimenama, kad dėl vaisto vartojimo ir galimo šalutinio poveikio vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Tačiau vaistininkai neklausia, kokia liga sergi, jei pasakai preparato pavadinimą ir moki pinigus.

“Daugelis populiariųjų vaistų nuo skausmo, peršalimo, temperatūros, ypač įvairūs jų mišiniai, naudojami be saiko, per didelėmis dozėmis, nepaskaičius informacinio lapelio ar į jį neįsigilinus, gali tapti sunkių apsinuodijimų priežastimi. Kita vertus, ligonis ir neturėtų gilintis, jei neturi specialių žinių. Tai turi daryti gydytojai”, - aiškina G.Cibulskienė. Ji net peršalimo nepataria gydytis savo nuožiūra.

Bet lietuviams atrodo, kad jie patys geriausiai žino, kuo serga ir kaip ligą įveikti. Bene vienintelė išeitis, galinti padėti apsaugoti juos nuo pražūtingo eksperimentavimo su savimi, yra ir mažiau pavojingų preparatų pardavimo griežtinimas. Šiandien jau nebegalima be recepto įsigyti antibiotikų, kurių griebtis vos tik sukosėjus kai kurie turi nesveiką potraukį.

Per daug pasitiki

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, praėjusiais metais dėl apsinuodijimo medikamentais ligoninėse gydėsi 3,3 tūkst. žmonių. 378 pagalba buvo suteikta ambulatoriškai. Kiek iš jų buvo atsitiktinių apsinuodijimų dėl neteisingo dozavimo ar savarankiško gydymosi, sunku pasakyti, nes jie nėra išskiriami. Dažniausiai apsinuodijama psichotropiniais, kardiovaskuliniais, virškinimo ligoms gydyti skirtais preparatais. Pražūtingi ir antibiotikai, kai suvartojama per daug.

Gydytojas R.Badaras mano, kad lietuviai yra labai drąsūs žmonės. Kad ir kiek kaltum į galvą, kad tai pavojinga, jie vis tiek gydysis patys. “Kai plaukai lenda į akis, nieks negriebia žirklių ir pas nesikerpa, o eina į kirpyklą. Susirgusieji neretai ir ligą nusistato, ir vaistus pasirenka”, - stebisi medikas. Paradoksalu, kad į tai labiau linkę išsilavinę žmonės.

Vaistais netyčia apsinuodijusius pacientus gydytojui tenka gydyti gana dažnai. Nors tikslios statistikos nėra, tai tikrai ne pavieniai atvejai, tikina pašnekovas. Jis primena, kad lygiai tiek pat pavojingi ir receptiniai, ir nereceptiniai medikamentai. Ir net paprasčiausi vitaminai ar maisto papildai. Jie taip pat gali sugadinti sveikatą visam gyvenimui.

Trūksta kompetencijos

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų informacijos skyriaus vedėjas profesorius Jurgis Ramanauskas pripažįsta, kad tarnybos galios paveikti klaidinančios reklamos teikėjus yra ribotos. Galima pareikalauti ją atšaukti, o jei pažeidimai labai grubūs - skirti privalomą ekspertizę. Baudų ar kitų sankcijų tarnyba skirti negali.

Šiuo metu rengiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai. Juose numatoma sugriežtinti atsakomybę ir už klaidinančią vaistų reklamą.

“Kitose šalyse tokius ginčus nagrinėja teismai, o Lietuvoje tvarka yra gana liberali”, - pastebi profesorius.

Situacija turėtų pagerėti, neseniai įsigaliojus tvarkai, jog kiekviena naujai pateikiama reklama turi būti suderinta su Vaistų kontrolės tarnyba. Tačiau šis procesas vyksta dar vangiai. Medikamentų reklamos analizuojamos ir atsitiktinės atrankos būdu. Kriterijus - reklaminiai šūkiai turi atitikti gydytojams skiriamą informaciją apie vaisto poveikį. Pažeidimų pasitaiko, jie yra analizuojami.

J.Ramanauskas, prieš griebiantis tabletės, siūlo kiekvienam iš mūsų pamąstyti, ar tai neišvengiama: “Kalbame apie tai, kad reikia saugoti aplinką, kurioje gyvename. O apie savo vidų užmirštame. Nereikėtų be reikalo jo teršti chemikalais”.

Nustatyti, kada yra tokia būtinybė, gali tik gydytojai, tačiau jiems irgi trūksta kompetencijos. Manoma, kad apie 30 proc. ligoninėse gydomų pacientų ten atsidūrė dėl problemų, susijusių su vaistų vartojimu. Padėtį pataisyti galėtų gydytojų kvalifikacijos kėlimas. Tuo tarpu būsimiesiems medikams perpus sumažintas farmakologijos pagrindų valandų skaičius.