Tai, kad beveik visą kūną nudegęs ukmergiškis išgyveno, nustebino ir visko mačiusius medikus 

Šią savaitę turėtų būti paskelbtos oficialios tris gyvybes nusinešusio sprogimo Ukmergės gelžbetonio gamykloje tyrimo išvados. Ekspertų vertinimo laukia ne tik žuvusiųjų šeimos bei nukentėjusieji, negalintys gauti socialinių išmokų, bet ir prokuratūros pareigūnai, turintys įvardyti nelaimės kaltininkus.

Vilties nebeturėta

Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) tebegydomas ukmergiškis Kazimieras Dudėnas pats dar negali patikėti įvykusiu stebuklu. Po liepos 16-ąją Ukmergės gelžbetonio gamykloje nugriaudėjusio sprogimo 65 metų darbininkas kartu su dar trimis labiausiai nukentėjusiais vyrais buvo skubiai atgabentas į Klinikas. Dėl stipriai nudegusių pacientų gyvybių kovoję medikai dabar jau neslepia, jog išgelbėti tris daugiau kaip 80 proc. kūno nudegusius vyrus beveik neturėta vilties. Pasaulio medicinos praktikoje vienetais skaičiuojami atvejai, kai kritinį nudegimą patyrusius žmones pavyksta išplėšti iš mirties nagų.

“Įvairaus laipsnio nudegimų gydymas priklauso nuo individualių paciento organizmo savybių. Vienas, nudegęs tik 20 proc. kūno, gali nebeišgyventi, o esama pavyzdžių, kai į gyvenimą sugrįžta kur kas sunkesnius nudegimus patyrę asmenys”, - akcentavo Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus gydytojas Antanas Sincevičius.

Jis pats sprogimo rytą skubėjo į Ukmergės ligoninę, kur apžiūrėjęs nukentėjusiuosius, įvertino ugnies padarytų sužalojimų mastą. Gydytojas pripažino, jog trijų 80-90 proc. kūno nudegimus patyrusių ligonių padėtis atrodė beviltiška.

Liūdniausios prognozės pradėjo pildytis jau po kelių dienų. KMUK Centrinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje per pirmą savaitę užgeso dviejų 39 ir 40 metų vyrų gyvybės. Po truputį gerėjo tik jauniausio, 31 metų, ukmergiškio, nudegusio 30 proc. kūno, sveikata.

Rimtos komplikacijos

Apie K.Dudėno sveikatą medikai žurnalistams teikdavo itin lakonišką informaciją: “Padėtis sunki, bet stabili”.

Tik dabar gydytojai sutiko atskleisti keletą faktų, užfiksuotų storoje ligos istorijoje. Jos puslapiuose kas valandą būdavo aprašoma paciento būklė, įrašomi kraujo tyrimų bei deguonies pasisavinimo rodikliai.

Per mėnesį, kol K.Dudėnas buvo prižiūrimas reanimacijoje, jo gyvybė ne kartą buvo pakibusi ant plauko. Ypač didelė grėsmė iškilo sutrikus inkstų veiklai. Iš viso atlikta 16 hemodializės procedūrų, kurių metu paciento kraują valė dirbtinio inksto aparatas.

Kadangi K.Dudėnui buvo diagnozuoti kvėpavimo takų pakenkimai, jis ilgą laiką kvėpavo tik padedant aparatūrai. Dėl to kilo dar viena komplikacija - plaučių uždegimas. Be to, nepavyko išvengti ir kraujo užkrėtimo.

Vis dėlto bendra ligonio būklė ir stiprūs medikamentai leido sėkmingai įveikti visas kilusias komplikacijas. Tačiau gydytojai dar ilgai paciento artimiesiems neteikė didelių vilčių.

“Mes visi, atsižvelgdami į jo būklę ir amžių, galvojome, kad jis pasmerktas”, - pripažino A.Sincevičius, kurio darbo praktikoje ne- dažnai pasitaiko tokių atvejų.

Tomis kritinėmis dienomis nuo paciento lovos nesitraukė ir reanimacijos, ir kitų Klinikų skyrių specialistai.

Karštų granulių jūroje

Pats K.Dudėnas iš reanimacijoje praleisto mėnesio neatsimena nė vienos dienos: “Kai pabudau, nesuvokiau, nei kas aš esu, nei kur esu. Neatsiminiau, kas atsitiko. Tik artimieji papasakojo apie įvykusį sprogimą”.

Vėliau atmintis sugrįžo, ir dabar ukmergiškis atsimena beveik viską, kas vyko iki ir po nugriaudėjusio sprogimo. Tą lemtingąjį rytą K.Dudėnas buvo polistireninio putplasčio ceche, kur vyko vamzdžio virinimo darbai. Katilinės operatoriumi dirbęs ukmergiškis ant vakuuminio siurblio turėjo uždėti specialų skardinį įtaisą - aklę, kad ši apsaugotų nuo virinimo metu kylančių kibirkščių. K.Dudėnas prisiminė, jog prieš pat sprogimą virinimo darbai jau buvo baigti.

“Staiga pasigirdo švilpimas, po kurio galinga smūgio banga bloškė mane į cecho kampą”, - jaudindamasis pasakojo ukmergiškis.

Sekundę po to vyras pajuto, jog tiesiog skęsta karštų polistireno granulių jūroje: “Jos apsėmė net galvą, ir aš visas užsidegiau. Jutau, kaip ant kūno lydėsi mano drabužiai”. Sukaupęs visas jėgas K.Dudėnas persirito pro pastate atsivėrusią skylę ir atsidūrė lauke.

“Tuomet pamačiau, kad iš statomo metalinio sandėlio liko tik kelios kolonos. Netoliese kažkoks žmogus šaukė pagalbos. Patikėkit, tuomet galvojau, kad matau vartus į pragarą...” - pasakojo ukmergiškis, braukdamas ašaras.

Nespėjęs suvokti, kas atsitiko, K.Dudėnas pasileido bėgti iki netoliese buvusios katilinės, kur pasiėmęs šlangą apsipylė šaltu vandeniu. Jis ir dabar negali paaiškinti, iš kur atsirado tiek jėgų. Iš visų drabužių ant jo kūno tebuvo likusios tik kelnių atplaišos.

Beveik nuogas likęs vyras teigė tik pro rūką matęs, kaip netrukus į gamyklą sulėkė policijos ir greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Nuo tos minutės jo atmintyje neišliko jokių tolesnių įvykių kontūrų.

K.Dudėnas - ilgametis Ukmergės gelžbetonio gamyklos darbuotojas. 20 metų jis dirbo katilinės viršininku, o vėliau, po pensijoje praleistų metų, vėl buvo pakviestas dirbti į buvusią darbovietę.

Rengėsi laidotuvėms

Kaune gydomą K.Dudėną gana dažnai aplanko jo buvusi bendradarbė Jolanta Hofmanienė. Pirmosiomis po sprogimo dienomis iš gydytojų išgirsti žodžiai dar iki šiol skamba moters ausyse: “Patirti sužalojimai sunkiai suderinami su gyvybe”.

“Vilties beveik neturėjome. Psichologiškai rengėmės laidotuvėms, juolab kad mirė kur kas už jį jaunesni vyrai”, - neslėpė J.Hofmanienė.

K.Dudėno artimieji su nerimu praleido pirmąsias savaites, kurios, medikų teigimu, buvo kritinės. Po to kiekviena ukmergiškio išgyventa diena teikė vis daugiau vilties.

“Reanimacijoje kelis kartus jis buvo atgavęs sąmonę, bet nesuprato, kas vyksta”, - prisiminė K.Dudėno draugė.

Anot jos, Kazimieras ne pagal metus buvo labai energingas ir jaunatviškas, mokėjo džiaugtis gyvenimu. Sveikata niekuomet per daug nesiskundė, nors širdies negalavimus jautė.

“Tikras stebuklas, kad jis išgyveno”, - džiaugėsi ukmergiškė.

“Iš tiesų esu ištrauktas iš mirties nagų”, - susijaudinęs kalbėjo ir K.Dudėnas.

Nuo rugpjūčio pradžios jam jau atliktos 6 plastinės odos persodinimo operacijos. Nedidelės žaizdos tebėra likusios ant rankų, kojų bei pakaušyje. Tikimasi, jog per artimiausias savaites jos užgis ir pacientą bus galima išsiųsti reabilitacijai.

Šiomis dienomis K.Dudėnas vėl pradėjo mokytis vaikščioti, mankštinamos ilgus mėnesius nejudintos kojos ir rankos.

Gydytojas A.Sincevičius užsiminė, jog K.Dudėnas nuo šiol turės ypač saugoti savo sveikatą. Ilgas gydymas ir stiprūs medikamentai susilpnino organizmo imunitetą, pakenkė vidaus organams.

Nors nelaimės liudytojas stengiasi neprisiminti tragiško ryto, tačiau galvoje vis tiek sukasi klausimas: kas atsitiko? Vyras tikisi, jog į šį klausimą atsakys ekspertai.

Ventiliacija neveikė

Sprogimo Ukmergėje priežastis jau pustrečio mėnesio tiria specialiai sudaryta komisija. Jos vadovas, valstybės vyriausiasis darbo saugos inspektorius Mindaugas Pluktas teigė, jog jau šią savaitę komisija planuoja pateikti oficialias išvadas ir įvardyti nelaimės priežastis.

“Prireikė nemažai laiko, kol sulaukėme ekspertų išvadų, išanalizavome daugybę teisės aktų. Užfiksavome nemažai priešgaisrinių taisyklių, darbo saugos reikalavimų pažeidimų”, - “Kauno dienai” tvirtino M.Pluktas, aiškindamas, kodėl užsitęsė tyrimas.

Jo teigimu, jau pirmosiomis dienomis prieita prie išvados, jog sprogimas įvyko dėl pernelyg didelės ore susikaupusių pentano dujų koncentracijos. Polistireninio putplasčio ceche nebuvo laikomasi saugos reikalavimų ir nepatikrinta, ar čia nesikaupia dujos. Be to, po cechu likusiuose kanaluose, kur kaupėsi dujos, nebuvo įrengta jokios papildomos ventiliacijos.

Komisija nagrinėjo 1996 metais rengtą projektą, pagal kurį Ukmergės gelžbetonio gamykloje buvo pastatytas polistireninio putplasčio cechas. Nuo to laiko gamybos apimtys išaugo net 6 kartus. Nustatyta, jog nelaimės išvakarėse ceche produkcijos buvo pagaminta net 9 kartus daugiau, nei numatyta pirminiame projekte.

“Didėjant gamybos tempams susikaupia daugiau dujų. Gali būti, jog ir tokiomis sąlygomis cechas galėjo dirbti iki šiol. Tačiau naktį prieš sprogimą dėl virinimo darbų buvo sustabdyta gamyba, automatiškai buvo išjungta ir ventiliacija. Dėl to dujos galėjo toliau kauptis. Tai atsako į klausimą, kodėl ceche sprogimas neįvyko anksčiau”, - tvirtino valstybės vyriausiasis darbo saugos inspektorius.

Lyg tyčia naktį prieš sprogimą oro temperatūra siekė 22 laipsnius, o tai dar labiau padidino nelaimės tikimybę, nes esant aukštai temperatūrai dujos plečiasi.

Anot M.Plukto, užsienio šalių patirtis liudija, jog analogiškose gamyklose dujų koncentraciją reguliuoja ventiliacijos sistemos. Ukmergės polistireninio putplasčio ceche nebuvo įrengta stacionarių prietaisų, matuojančių dujų koncentraciją. Nors saugos instrukcijose reikalaujama tikrinti dujų koncentraciją, tai nebuvo padaryta.

Kaltininkai bus įvardyti vėliau

Tik paskelbus oficialias komisijos išvadas, trijų žuvusiųjų šeimoms “Sodra” skirs po daugiau kaip 900 tūkst. litų išmokas bei kitą socialinę paramą nukentėjusiesiems.

Sulaukę komisijos sprendimo Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai dėl įvykusios nelaimės atsakingus asmenis žada įvardyti tik gavę papildomos kompleksinės ekspertizės išvadas. O ji, anot teisėsaugininkų, gali užtrukti dar kelis mėnesius. Kol kas neatmetama tikimybė, jog baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti kai kurie Ukmergės gelžbetonio gamyklos darbuotojai.

Pirmosiomis savaitėmis po sprogimo prokurorai tyrė kelias tragedijos priežastis, tarp jų - ir tyčinio sprogdinimo versiją, tačiau ji netrukus buvo atmesta įvykio vietoje neradus jokių sprogstamųjų medžiagų pėdsakų.