Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Trumpa Žemaičių Kalvarijos istorija
2007-06-29
Trumpa Žemaičių Kalvarijos istorija
Senieji Gardai XVII a. buvo pavadinti Žemaičių Kalvarija, nes būtent šioje vietovėje 1639 m. žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius įkūrė 20 Kryžiaus Kelio stočių.
Kiekvieną stotį ženklina atskiros koplytėlės, pastatytos miestelio ribose. Šios Kryžiaus Kelio Kalvarijos yra seniausios Lietuvos teritorijoje, o ši maldingumo forma gyva jau beveik 370 metų.
Nuo XVII a. vidurio Žemaičių Kalvarija garsėja tuo, kad jos didingos šventovės centriniame altoriuje yra stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.
Prie šio paveikslo per ilgiausius Lietuvoje dešimties dienų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą atlaidus plūsta minios maldininkų, prašančių įvairių jiems reikalingų malonių.
Stebuklingasis paveikslas yra seniausias iš Romos į Lietuvą atvežtas Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas. Jį XVII a. pirmojoje pusėje pargabeno dominikonų vienuolis Petras Pugačevskis, pats meldęsis prie šio paveikslo ir patyręs įvairių malonių.
1643 m. Žemaičių vyskupo sudaryta ir patvirtinta kompetentinga vyskupijos teologų komisija paskelbė paveikslą esant stebuklingą. Stebuklai buvo registruojami tam skirtoje knygoje, kuri sudegė per 1896 m. bažnyčios gaisrą.
Žmonės renkasi į didingąją Žemaičių Kalvarijos šventovę – baziliką ir meldžiasi prie stebuklingojo paveikslo. Stebuklai yra apgiedami Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmėse, kurios buvo išspausdintos 1681 m., ir šiandien visoje Žemaitijoje dar tebegiedamos.
Garsioji Žemaičių Kalvarijos šventovė su čia esančiu Kristaus Kančios Keliu, stebuklinguoju Švenčiausiosios Mergelės Marijos su Kūdikiu – Krikščioniškų Šeimų Karalienės paveikslu bei Didžiaisiais Aplankymo atlaidais, trunkančiais nuo liepos 2 iki 12 d., yra ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos vienas pagrindinių dvasingumo centrų.
Kaip pelnoma atlaidų
Maldininkai, atvykstantys į Žemaičių Kalvarijos šventovę, gali laimėti atlaidus įprastomis sąlygomis: atlikę išpažintį, priėmę eucharistinę Komuniją bei pasimeldę popiežiaus intencija, sukalbėdami vienerius poterius ir atsisakę prisirišimo prie bet kokios, nors ir lengvos, nuodėmės. Visuotinius atlaidus Žemaičių Kalvarijoje galėsite gauti, jeigu pamaldžiai dalyvausite kokiose nors šventose apeigose ar bent viešai sukalbėsite Viešpaties maldą ir Tikėjimo išpažinimą.
Štai apeigos, kurių metu galimi visuotiniai atlaidai: 1) kiekvienais metais vykstančių Didžiųjų atlaidų liepos 2 – 12 dienų iškilmėse; 2) šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmėse; 3) bazilikos vardo (titulo) iškilmėjse (gegužės 31 d.); 4) kiekvieno mėnesio 2 d.; 5) vieną kartą per metus kiekvieno tikinčiojo laisvai pasirinktą dieną; 6) tiek kartų, kiek būryje keliaus pasimelsti į Žemaičių Kalvariją.
Kitais atvejais galima laimėti tik dalinius atlaidus.
Kasmėnesinių atlaidų metu šv. Mišios aukojamos 9, 10, 12 val. Kiekvieną šeštadienį 12 val. aukojamos šv. Mišios už krikščioniškas šeimas.
Tikintieji privalo melsdamiesi lankyti Kryžiaus Kelio koplyčias. Tik sunkiai vaikštantys ar dėl kitų priežasčių negalintys dalyvauti procesijoje Kristaus kančią apmąsto bazilikos viduje giedodami Žemaičių Kalvarijos Kalnus.
Ieškantiems kitos informacijos
Žemaičių Kalvarijos šventovė, Žemaičių Kalvarija, Vienuolyno g. 1, Plungės raj. Atsisk. sąsk. LT454010042800343788. Telefonas pasiteirauti - 8448 43088.
