Klaipėdos gydytojai jaučiasi ignoruojami


2010-03-18
Sandra Lukošiūtė
Klaipėdos gydytojai jaučiasi ignoruojami

Ketvirtadienį vykusioje konferencijoje apie storosios žarnos vėžio grėsmes prabilę gydytojai neslėpė apmaudo - pernai Lietuvoje startavusioje profilaktikos programoje klaipėdiečių neliko.  

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas pastebi, kad tampa tendencija, kai sudėtingos operacijos ar gydymas atsiduria tik vilniečių ar kauniečių rankose.

“Mes gal per mažai kalbame apie pas mus daromas storosios žarnos operacijos, tad susidaro vaizdas, kad pas mus tokių ligonių nėra. Jie važiuoja gydytis į Vilnių ar Kauną”, - apgailesatvo gydytojas.

Storosios žarnos arba kolorektalinis vėžys yra antroji pagal dažnumą vėžio forma ir antroji mirties nuo vėžio priežastis Europoje. Tačiau lietuviai dėl šios ligos į gydytojus kreipiasi pernelyg vėlai, kai vėžys jau būna gerokai pažengęs į priekį.

Kasmet diagnozuojama vis daugiau naujų storosios žarnos vėžio atvejų.  Tad praėjusiais metais atsirado dar viena ankstyvosios diagnostikos programa, skirta storosios žarnos prevencijai. Ji tapo ketvirtąja tokio pobūdžio programa Lietuvoje.

Dalyvauti šioje programoje buvo pareiškę norą ir KUL gydytojai.

“Tačiau dėl nežinomų priežasčių likome nuošalyje”, - apgailestavo KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas  Eugenijus Zalagėnas.

Storosios žarnos patikros programa už valstybės lėšas kol kas vykdoma tik Vilniuje ir Kaune.

 “Kodėl šito neleidžia mums daryti? Klaipėdos ignoravimas tampa tenedencija, nors 30 proc. visų Lietuvoje nustatomų vėžių atvejų gydoma būtent uostamiestyje”, - piktinosi A.Česas.