Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Atvers karališkąjį Klaipėdos kultūros istorijos puslapį
2011-04-04
Parengė Rita Bočiulytė
Kiekvieną pirmąjį mėnesio antradienį Klaipėdos muzikiniame teatre atgyja Kolonų salė. Šį antradienį 18.30 val. žiūrovai kviečiami prisiminti karalienę Luizę.
Kolonų salėje skambėsianti muzikinė-literatūrinė kompozicija „Tau, tavo laimei, tavo karalystei“ skirta Prūsijos karalienei Luizei prisiminti. Karalienės Luizės laiškus skaitys aktorė Virginija Kochanskytė. Apie tų laikų Klaipėdą pasakos literatūrologė Jovita Saulėnienė. F.Schuberto ir G.F.Handelio vokalinius ir fortepijoninius kūrinius atliks Klaipėdos muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė (sopranas) ir pianistė Inga Maknavičienė.
Prūsijos karalienė Luizė (1776–1810) – legendinė asmenybė, kurios gyvenimo žvaigždė spindėjo tik 34 metus. Ji užgeso 1810-ųjų liepos 19-ąją, o šiais metais minimos 235-osios jos gimimo metinės.
Pasak literatūrologės J.Saulėnienės, muzikine-literatūrine kompozicija bus siekiama atversti karališkąjį Klaipėdos puslapį – 1807-1808 m., kai uostamiestis tapo laikinąja Prūsijos sostine. Tuomet bėgdama nuo Napoleono Bonaparto karališkoji šeima – Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize ir tada dar penkiais vaikais apsigyveno anuometiniame Memelyje.
„Jų buvimas svarbus tiek miesto raidai, tiek dvasiniam gyvenimui, nes karališkasis dvaras, apsistojęs šiandieniniams klaipėdiečiams žinomuose buvusiuose Klaipėdos apskrities administracijos rūmuose, formavo tam tikrus santykius. Memelio periodas buvo labai svarbus Luizės biografijoje. Ji tapo savo šalies gyventojų autoritetu. Ją vadino šviesiausiuoju angelu, šventąja, Prūsijos žvaigžde audrų debesyse, Prūsijos madona, mat pagimdė dešimt vaikų“, - kalbėjo J.Saulėnienė.
Literatūrologė dėstė ir kitus svarbius karalienės Luizės gyvenimo Klaipėdoje faktus. Tuomet Prūsijos karalienei teko dalyvauti Tilžės taikos susitarime, kurį sudarė Prancūzijos imperatorius Napoleonas, Rusijos imperatorius Aleksandras I ir Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III. Tada Luizė išryškėjo kaip lygiavertė monarchė tarp galingiausių to meto Europos valdovų.
Karališkajai porai gyvenant Klaipėdoje buvo paskelbtas baudžiavos panaikinimas, pradėta kariuomenės reforma, parengti miesto nuostatai.
„Karališkoji pora skleidė dvasinę šilumą ir tapo miestiečių mylima. Kai ji išvyko, karalienės Luizės portretas, tapytas dailininko Gustavo Kiugelgeno, kabojo kiekvieno namuose. Klaipėdoje buvo parašyti ir Luizės laiškai, kuriuos vėliau atskiru leidiniu išleido profesorius Gustavas Kiuzelis. Mūsų kompozicijos metu skambės laiškai, rašyti artimiausiems žmonėms – Prūsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui III, sūnui – būsimajam suvienytos Vokietijos kaizeriui Vilhelmui I. Taip pat laiškas tėvui, kuris yra laikomas karalienės Luizės politiniu testamentu“, – pasakojo literatūrologė.
Prūsijos valstybės neliko, bet išliko karalienės Luizės asmenybės žavesys. Ji viena iškiliausių Europos moterų. Muzikinė-literatūrinė kompozicija „Tau, tavo laimei, tavo karalystei“ skirta jos 235-osioms gimimo metinėms. Anot J. Saulėnienės, šią sukaktį minėjo ir Europa.
