Benzinas šalia Lietuvos kur kas pigesnis, nors mokesčiai panašūs, o pagrindinis degalų tiekėjas latviams ir estams – "Orlen Lietuva". Naftininkai nesugeba paaiškinti kainų skirtumo.

Akcizas – prastas pasiteisinimas

"Lukoil" degalinių tinkle Lietuvoje populiariausias A95 markės benzinas trečiadienį kainavo 4,03 lito už litrą. Kaimynėje Latvijoje, tame pačiame degalinių tinkle, litras populiariausio benzino kainavo 0,762 lato (3,71 lito). Akcizas Latvijoje mažesnis, tačiau toli gražu ne tiek, kad sudarytų net 32 centų kainų skirtumą.

Latvija tūkstančiui litrų benzino taiko 379,78 euro (1311,3 lito) akcizą. Lietuvoje akcizas siekia 1500 litų. Aritmetika paprasta: Latvijoje kiekvieno litro benzino kainoje akcizo dalis sudaro 1,31 lito, Lietuvoje – 1,5 lito. Taigi akcizų skirtumas – 19 centų, toli gražu ne 32. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai Lietuvoje ir Latvijoje vienodi ir siekia 21 proc.

"Orlen Lietuvos" atstovas spaudai Jacekas Janas Komaras dienraščiui teigė, esą tokie skaičiai nevisiškai teisingi. "Latvijoje akcizo mokestis yra mažinamas nuolaidomis dėl biologinių priedų. Tikrasis akcizo mokestis 25 centais mažesnis nei Lietuvoje", – tikino pašnekovas.

Estijoje, kaip ir Latvijoje, benzinas gerokai pigesnis. Taline litras A95 markės benzino kainuoja 17,65 kronos (3,89 lito). Estiškų ir lietuviškų kainų skirtumas –14–15 lietuviškų centų.

J.J.Komaro teigimu, vien dėl PVM skirtumo Estijoje benzinas pigesnis 5 centais už litrą, o akcizo skirtumas prideda dar 2 centus. Esą dėl to sumažėja ir apmokestinamoji bazė. Tačiau likusių 7 centų, skiriančių Vilniaus vairuotojus nuo Talino, pašnekovas nesugebėjo paaiškinti.

Latviams – pigesnis benzinas

J.J.Komaras tikino, kad "Orlen Lietuva" nei latviams, nei estams jokių nuolaidų netaiko, ir jie benziną perka tokiomis pat sąlygomis kaip ir Lietuvos degalinių tinklai. "Orlen Lietuvos" kainodara yra tokia pati visose šalyse, tiesiog skiriasi mokesčiai, produktai", – teigė pašnekovas.

Tačiau degalinių verslo atstovai pateikia kiek kitokią versiją. "Taip yra. Kiek pigiau – negaliu atsakyti. Bet tikrai žinau, kad latviams sudaromos galimybės pigiau įsigyti benzino. Paradoksas toks – latviai benziną iš Mažeikių tikrai perka pigiau", – dienraščiui teigė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.

Politinio spaudimo priemonė?

Mažeikių gamyklą valdantis Lenkijos koncernas "PKN Orlen" nepatenkintas savo pirkiniu ir siekia dalyvauti valdant bendrovę "Klaipėdos nafta". Kalbama, kad benzino kainų šuoliai gali būti savotiška politinio spaudimo Vyriausybei priemonė.

Tačiau "Orlen Lietuva" tai neigia. "Kainos nustatomos pagal "Platts" rodiklius, kurie tikrai nesusiję su "Klaipėdos naftos" valdymu ar mūsų veiklos rezultatais. Taigi degalų kainos nustatomos pagal rinkos dėsnius. Jeigu degalų kainos būtų nesąžiningos, ar "Lukoil" nepasinaudotų proga? Jeigu kas nors mus kaltina nesąžiningumu, tai kodėl nekaltina kitų didmenininkų?" – sakė J.J.Komaras.

Vis dėlto jis užsiminė, esą Klaipėdos bendrovės įsigijimas galėtų paveikti degalų kainas. "Gamykla Mažeikiuose reikalauja milžiniškų investicijų. Viskas dėl stiprios konkurencijos mūsų regione ir pasaulyje. Kol kas investiciniai planai yra užšaldyti, – aiškino "Orlen Lietuvos" atstovas.

Prašo mažinti akcizą

L.Vosylius teigė, esą degalinių tinklų pelno marža benzino kainoje šiuo metu kritusi iki 5 proc., benzino pardavimas krinta tragišku tempu, o per Lietuvos ir Baltarusijos sieną plaukia šešėlinio benzino upės. Esą visa tai gali pakeisti tik vienas dalykas – akcizo sumažinimas.

"Situacija tragiška. Dėl per didelio akcizo. Sumažintas dyzelino akcizas tikrai davė teigiamą rezultatą, o benzino vartojimas kasdien mažėja. Akcizo mažinti neplanuojama, nors jis 21 proc. didesnis nei ES minimumas. Vartojimas mažėja, bet per Šalčininkų muitinės postą puikiai važiuoja benzinas automobilių bakuose. Per kelias pamainos valandas sieną kerta keli šimtai automobilių. Tai automobiliai, kurių talpesni degalų bakai, be keleivių, tik vairuotojas. Užtat pilni degalų bakai. Muitininkų nuomone, per 90 proc. tų automobilių veža degalus parduoti", – skundėsi L.Vosylius.

Anot jo, jeigu Finansų ministerija ryžtųsi sumažinti akcizą, tai iškart pagerintų benzino naudojimą ir sumažintų jo kainas.

Ministro patarėjas įtaria kartelį

Energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis dienraščiui teigė galįs rasti tik vieną paaiškinimą. "Tik susitarimas, kitaip tokių skirtumų paaiškinti negalima. Mes neturime normalios degalų rinkos, nėra ir konkurencijos", – sakė K.Jauniškis.

Anot jo, elektros rinka akivaizdžiai parodė, kad konkurencija energetikoje yra galima ir gali puikiai funkcionuoti. "Rinkoje elektros kilovatvalandės kaina siekia apie 12 centų, vienu metu ji buvo nukritusi net iki 10 centų, nors Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas normatyvas – 15,5 cento. Rinka puikiai veikia, ir matome, ką ji gali", – pabrėžė ministro patarėjas.

Kartelį įtaria ir konkurencijos prievaizdai. Konkurencijos tarybos specialistai jau patikrino degalinių "Lukoil" ir "Statoil" tinklus, neatmetama, kad įtariamųjų būrys gali plėstis.

Protestai – jau balandį

Vairuotojų protesto akcija prieš degalų kainas veikiausiai vyks balandį. Akcijos organizatoriai tikisi gausaus palaikymo ir žada dar neregėtų formų protestą.

"Autoklubai, sąjungos, asociacijos mus palaiko, daugelis, ko gero, prisidės. Jaučiame stiprų visuomenės palaikymą. Palyginti su 2008 m., ta akcija, kurią galbūt ruošiame dabar, žmonių palaikymas bus kelis kartus didesnis. Prieš porą metų mus palaikė pusė gyventojų, gal ir mažiau, dabar akciją palaiko galbūt apie 95 proc. žmonių", – dienraščiui sakė Lietuvos "Audi" klubo prezidentas Ričardas Pūkas.

Iš pradžių planuojama pakartoti užpernai rengtą protestą – vairuotojai trikdys degalinių darbą: pilsis tik po litrą degalų. Paskui, anot R.Pūko, vyks šis tas kur kas rimtesnio.