Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pakėlimą jau kalba beveik kaip apie neišvengiamą būtinybę, nes kitų alternatyvų, anot politiko, nelabai ir yra.

– Šiomis dienomis – vėl sumaištis valdančiojoje koalicijoje. Šįkart dėl papildomų biudžetinių peržiūrų, dėl galimybės didinti PVM. Koalicija nesugrius?

– Šioks toks politinis siūbavimas vyksta. Bet manau, kad koalicija tikrai nesugrius, nes alternatyvų biudžeto peržiūrai ne per daug ir turime. Surasime, manau, bendrą kalbą.

– Iki kada ta bendra kalba turi būti surasta? Kada Vyriausybė turi pateikti savo pamąstymus, kaip čia reikėtų užkaišyti naujai atsivėrusią skylę kitų metų biudžete?

– Kitos savaitės pradžioje Vyriausybė turėtų apsispręsti. Iki ketvirtadienio Seimą turi pasiekti ir būti pakoreguotas biudžeto projektas ir visi su juo susiję projektai. Planuota, kad antrasis biudžeto su visų su jais susijusių projektų svarstymas turėtų įvykti Seime ketvirtadienį, gruodžio 8 d. Žinoma, jeigu nebus nuspręsta kelioms dienoms tai atidėti, per tą laiką vis dar ieškant sutarimo visais svarbiausiais biudžeto pertvarkos klausimais.

– Bet nukėlimams lieka nedaug laiko, nes Naujieji jau čia pat?

– Iki Kalėdų to laiko dar yra. Neatmestina, kad, esant reikalui, antrąjį biudžeto svarstymą Seime gali tekti surengti ne gruodžio 8, bet 13 ar net 15 d. Tada biudžetas galėtų būti priimtas prieš pat Kalėdas.

Viskas priklausys nuo to, kaip seksis surasti kompromisus dėl biudžeto peržiūros.

– Jie dar nesurasti šią savaitę įvykusiame Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos atstovų pasitarime pas Prezidentę? Teko jame dalyvauti?

– Taip, man teko ten būti. Nenorėčiau komentuoti, kas ten buvo kalbėta ir kas sutarta. Tik tiek pasakysiu, kad šiame pasitarime buvo apsvarstyta susidariusi situacija Europoje, kuri yra gana rimta. Lietuvoje negalima nematyti to dalyko.

– Bet nėra labai daug alternatyvų PVM didinimui, dengiant tą naujai atsivėrusią skylę?

– Taip, nėra daug tų alternatyvų.

– Vadinasi, PVM, regis, tikrai didės vienu ar keliais procentais?

– Atrodo, kad taip yra.

– O didinti biudžeto deficitą iki kokių 3,5 proc. negalima? Tokia idėja atmetama galutinai?

– Neatmetama galutinai, bet reikia įvertinti, kokie gali būti tokio sprendimo padariniai. Juk Lietuvos ekonominė padėtis nėra taip gerai vertinama, kaip labiau išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių, netgi jeigu jos turi didesnių skolų ar didesnius deficitus nei Lietuva.

Kiekvienas mūsų sprendimas, susijęs su deficitu, pirmiausia turi būti įvertinamas pagal tai, kokius padarinius jis sukels mūsų pasiskolinimo galimybėms. Didesnis deficitas nei 3 proc. gali reikšti didesnes palūkanų normas, mažesnes galimybes skolintis tarptautinėse rinkose.

– Gal jau nebeatmetama galimybė kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą?

– Tokia galimybė niekada nebuvo atmesta. Bet ji yra kraštutinė.

– Paprastai paaiškinkite, kas čia atsitiko, kad atsivėrė papildoma beveik milijardo litų skylė kitų metų biudžete?

– Tai atsirado dėl griūties ES. Paskolų krizė kelia euro zonos subyrėjimo grėsmę. O tai reiškia lūkesčių dėl ekonomikos prastėjimą. Mažinamos ekonomikos plėtros prognozės kitiems metams. Atitinkamai turi būti mažinami ir biudžetai.

– Norite pasakyti, kad su papildomais biudžeto pertvarkymais susiduria ir visos kitos ES valstybės?

– Taip, visoms ES šalims tenka vykdyti biudžetų korekcijas. Tos šalys, kurios turi tam tikrų rezervų, gali tokią korekciją atlikti paprasčiau ir greičiau, neskausmingiau. Toms valstybėms, kurios tokių rezervų neturi, tenka kiek sudėtingesnis uždavinys skubiai rasti kokius nors biudžetų peržiūros būdus. Tarp tokių valstybių yra ir Lietuva.

– Kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozes Finansų ministerija sumažino nuo 4,7 iki 2,5 proc. Ar ši prognozė gali dar suprastėti?

– 2,5 proc. gali būti dar gana optimistinė prognozė. Ji dar gali sumažėti beveik iki nulinio augimo. Viskas priklausys nuo aplinkinių rinkų. Verdame viename katile su kitomis valstybėmis. Atskiros sriubos mums nepavyks išvirti.

Bet kokiu atveju, teks papildomai balansuoti biudžetą. Arba mažinti išlaidas, o tai yra labai skausmingas sprendimas, nes neatrodo, kad tų mažinimo šaltinių būtų daug. Arba bandyti didinti pajamas įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir mokestines. Tai, natūralu, irgi būtų labai skausmingas sprendimas.

PVM didinimas yra paprasčiausia išeitis, duodanti pakankamą efektą gana greitai.

– "Snoro" bankrotas prisidėjo prie būtinybės skubiai peržiūrėti biudžetą?

– Šiek tiek. Nuotaikos tikrai nepagerino. Vadinasi, ir lūkesčių kitiems metams irgi nepagerino. Jie pasikeitė į blogąją pusę. Juk tuos rezervus, kuriuos Finansų ministerija buvo sukaupusi pastaruoju metu, reikės panaudoti indėliams išmokėti, o ne biudžeto einamajam palaikymui.