Klaipėdiečiai aplenkia antikvariatus


2006-06-20
Laima Valentaitė
Klaipėdiečiai aplenkia antikvariatus

Klaipėdiečiai aplenkia antikvariatus

Klaipėdiečių neveikia kolekcionavimo virusas. Dėl to uostamiestyje nepopuliarūs ir antikvariatai. Tikriems kolekcininkams mūsų miesto erdvė ir pasiūla per maža. Tuo tarpu norintieji tik paįvairinti namų interjerą senienomis dažniau jų ieško sendaikčių turguje nei antikvariate.

Mieste – trys antikvariatai

Uostamietyje yra trys antikvarinių daiktų parduotuvės. Tuo tarpu Kaune jų – daugiau nei dešimt, Vilniuje – apie dvidešimt.

Vieno iš miesto antikvariatų savininkas Gediminas Žulys „Klaipėdai“ pasakojo, kad mūsų mieste rimtų kolekcionierių yra nedaug. Todėl ir pačias kolekcijas siūlančių parduotuvių turime tiek mažai. „Vyresni ir rimtesni kolekcininkai suranda norimą daiktą bet kokiame Lietuvos kampe, o jaunimas nelabai domisi istorija“, – aiškino lankytojų trūkumą G.Žulys.

Prasidėjus „sendinto stiliaus madai“, į antikvarinių daiktų parduotuves kartais užsuka ir tie, kurie namams nori suteikti senovinį atspalvį. Tačiau šiam poreikiui patenkinti dažniau pasirenkamas turgus. Čia senukų parduodamos senienos neturi istorinės vertės, tačiau yra žymiai pigesnės.

Populiariausi - kamščiai

„Eurozonos“ antikvariato savininkas taip pat patvirtino, kad klaipėdiečiai ne itin domisi kolekcionavimu. Jaunimo pasyvumui, pasak jo, įtakos turi modernizacija. Kompiuteriniai žaidimai ir televizija užpildė jų laisvalaikį. Laikas diktuoja ir kolekcionuojamų daiktų madą. Anksčiau taip mėgstamus kolekciuonuoti pašto ženklus, monetas dabar pakeitė degtukų dėžutės, antpirščiai, kamščiatraukiai.

Antikvarai vieningai tvirtina, kad renkamiausių eksponatų viršūnėje puikuojasi alaus buteliai ir kamščiai.

Rusai negaili pinigų

Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos antikvariatuose labai mažas eksponatų asortimentas. Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Danijoje daiktai pasiskirsto į antikvariatus pagal jų rūšį: paveikslų, indų, baldų. O Lietuvoje vienoje parduotuvėlėje galima rasti visko: pradedant baldų komplektais ir baigiant pašto ženklais.

G.Žulys tikino, kad lietuvių kolekcininkai turi sukaupę itin vertingų daiktų, kuriais domisi ir kitataučiai. Tik ne visi logiškai įvertina kainas. Vokiečiai dažnai mano, kad tokioje šalyje kaip Lietuva viską galima nusipirkti labai pigiai. Pamatę antikvarinių daiktų kainas jie išsigąsta ir pasuka durų link.

Tuo tarpu rusai kolekcionieriai gali pakloti bet kokią sumą, kad tik gautų trokštamą daiktą. „Jie dalyvauja brangiausiuose pasaulio aukcionuose, siūlydami neįtikėtinas sumas, žinodami, kad daiktas yra istoriškai vertingas“, – dalinosi patirtimi G. Žulys.

Monetomis iškalė stogą

Dar viena problema, su kuria susiduria dažnas kolekcionierius, yra kitų žmonių nuovokos trūkumas. Kai kurie nesupratę, koks retas ir vertingas daiktas mėtosi garaže, tiesiog jį išmeta. Puikus pavyzdys yra vienas žemaitis, iškalęs savo namo stogą XVI amžiaus monetomis. Prieš statydamas namą, jis sode rado užkastą maišelį monetų. Tuo metu buvęs statybinių medžiagų deficitas paskatino ūkininką panaudoti monetas vietoj didžiagalvių vinių. G.Žulys juokėsi, kad dar ilgai kolekcionieriai laipiojo su padidinamuoju stiklu ant žemaičio stogo.