Nida sulaukė išskirtinio Vokietijos politiko dėmesio


2007-07-16
Raimonda Ravaitytė – Meyer
Nida sulaukė išskirtinio Vokietijos politiko dėmesio

Nida sulaukė išskirtinio Vokietijos politiko dėmesio

Šeštadienį Nidoje atidarytas XI tarptautinis Tomo Mano festivalis, kuriam išskirtinį dėmesį parodė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Valteris Šteinmajeris (Steinmeyer).

Į festivalio atidarymą jis atvyko kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu, kultūros ministru Jonu Juču. Garbius svečius lydėjo iškilūs vokiečių kultūros veikėjai, gausybė vakarų žurnalistų.

F.V.Šteinmajerio oficialiame vizite Nida buvo paskutinis taškas, į kurį jis atvyko jau apsilankęs Taline, Rygoje ir Vilniuje, ir tai labai simboliškai atliepė šiųmetinio Tomo Mano festivalio temą – “Kultūros kraštovaizdžiai. Trys Baltijios sostinės: Vilnius, Ryga, Talinas.”

Neformalioje sveikinimo kalboje F.V.Šteinmajeris atsiskleidė kaip labai giliai kultūros pulsą jaučiantis žmogus, kuriam Nidoje veikiantis Tomo Mano kultūros centras ir to paties vardo festivalis pasirodė neabejotinais europinės kultūros ženklais. Nidoje Vokietijos politikas tarėsi pasijutęs ne kaip Europos pakraštyje, o pačiame jos centre.

Su kultūros misija visose trijose Baltijos šalyse apsilankiusį Vokietijos užsienio šalių ministrą lydėjo vienas žymiausių šiuolaikinių vokiečių rašytojų S.Nadolnyj, Vokietijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvių kultūros veikėjas violončelininkas Davidas Geringas, žymus istorikas dr. Joachimas Tauberis.

Svečius bei žiūrovus sužavėjo netradicinė klasikinių menų festivalio įžanga – subtiliai perkusininkų Vladimiro Tarasovo ir Gedimino Laurinavičiaus atlikta džiazo kompozicija “Susitikimas”.

Festivalio direktorė Vitalija Teresė Jonušienė paprašė visų susirinkusiųjų tylos minute pagerbti neseniai iš gyvenimo pasitraukusios muzikologės, festivalio muzikinės programos sudarytojos Onos Narbutienės atminimą.

Tomo Mano memorialinio muziejaus direktorė V.Jonušienė prieš festivalio atidarymą Vokietijos užsienio reikalų ministrą F.V.Šteinmajerį ir jį lydėjusią grupę priėmė Tomo Mano vasarnamyje. Aukštiems svečiams buvo parodyta Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia, senosios etnografinės kapinės.

Laužydami griežtą protokolą svečiai pėsti nusileido nuo Parnidžio kopos ir grožėdamiesi kraštovaizdžiu nuėjo iki “Nidos seklyčios” restorano, kur buvo pietaujama.

Vokietijos užsienio reikalų ministras su visais bendravo šiltai ir neformaliai, o jį užklupusiems vokiečių turistams šypsodamasis ir pokštaudamas dalijo autografus.