INTERVIU

Pajūrio regioninio parko vadovas – už pavyzdingą tvarką

Prieš keletą savaičių Pajūrio regioniniam parkui pradėjo vadovauti naujas direktorius Darius Nicius. Jis pakeitė atsistatydinusį direktorių Arvydą Urbį. Kad greta mūsų yra toks regioninis parkas, pastaruoju metu primena žiniasklaida, atskleisdama visuomenei kylančius triukšmelius tai dėl neteisėtų statybų neleistinose vietose, tai dėl ne taip atrodančių stotelių dviračių turistams. Girdėdami tai, vis dėlto suklūstame: koks tas parkas, kam jo reikia, kas ką daro jame?.. Koks vadovas dabar vadovaus? Su dabartiniu vadovu ir pasikalbėjome.

- Pirmiausia – kas Jūs toks ir kaip čia atsidūrėte?

- Esu Darius Nicius, 25-erių metų, kilęs iš Mažeikių rajono, Viekšnių. Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete įgijau socialinės geografijos specialybę. Po studijų vienerius metus dirbau Ventos regioninio parko vyr. kraštotvarkininku. O čia atsidūriau labai paprastai: laimėjau konkursą. Jį skelbė Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

- ... Jūrą matęs ir su Klaipėda pažįstamas. Ar negąsdina būsimi darbai ir gautas palikimas?

- Su Klaipėda esu pažįstamas, nes studijuodamas čia praleidau šešerius metus. O su Pajūrio regioniniu parku dabar pirmiausiai ir stengiuosi kuo nuodugniau susipažinti. Iš visų valstybės saugomų teritorijų Pajūrio regioninis parkas – bene pats neramiausias. Nei būsimi darbai, nei gautas palikimas negąsdina. Tačiau didelių rūpesčių kelia prasta direkcijos finansinė padėtis, patalpų stoka. O regioniniame parke problemų pakanka. Manau, kad direkcijai darbą (ypač susijusį su teritorijų planavimu) palengvins rengiamas parko tvarkymo planas (planavimo schema). Direkcijoje dirba kompetentingi specialistai, visais atžvilgiais geranoriški. Kolektyve – šeši žmonės. Nepasakyčiau, kad labai džiugina dabartinės pareigos. Daug rūpesčių ir dar daugiau atsakomybės. Stengsimės dirbti. Į ateitį žiūriu optimistiškai.

- Kokie Jūsų pirmieji veiksmai šiame darbe?

- Rūpi išsiaiškinti, kokia yra direkcijos ir parko situacija. Pirmiausia stengiuosi užmegzti darbo ryšius su Aplinkos apsaugos departamentu, Apskrities administracija, su Palangos, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėmis, Kretingos miškų urėdija, kitomis įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, su kuriomis teks bendradarbiauti. Tam dabar ir skiriu didžiausią laiko dalį.

- Ar turite savo veiklos programą?

- Be abejonės. Ji buvo viena privalomų sąlygų norint dalyvauti konkurse.

- Pajūrio regioninis parkas „išgarsėjo“ abejonę keliančiais privatizuotais sklypais ir neteisėtomis statybomis. Ar žinojote, ar ieškosite neįstatymiškos ankstesnio vadovo veiklos? Ar taisysite padėtį?

- Prieš dalyvaudamas konkurse apie parko skandalus buvau girdėjęs iš spaudos – kaip ir visi. Morališkai – tai neigiamas dalykas. Tačiau problema glūdi įstatymų spragose, kas ir suteikė galimybę kai kam pasinaudoti tarnybine padėtimi. Kas įstatymiška ir kas neįstatymiška, tiria ir nustato specialios institucijos – STT, prokuratūra arba specialiai sudarytos komisijos. Norėtųsi kuo greičiau ištaisyti visuomenės akyse pašlijusią parko reputaciją. Bandysime dirbti taip, kad parkas garsėtų iš kitos pusės: puoselėjant pajūrio gamtos bei kultūros vertybes, propaguojant gamtosaugines, etnokultūrines idėjas. Šioje srityje jau yra daug kas padaryta. Siekiant parką pritaikyti pažintiniam turizmui įrengtas ekologinis pažintinis „Litorinos“ takas, „Gintaro“ kelias, per parko teritoriją driekiasi Vakarų Lietuvos turistinis „Kuršių kelias“...

- Ar jau spėjote įžvelgti kokių nors ypatumų, būdingų tik Pajūrio regioniniam parkui?

- Mūsiškis Pajūrio regioninis parkas iš tiesų skiriasi nuo kitų: visų pirma jis saugo Lietuvos pajūrio žemyninę dalį, kurios ir taip nedaug turime. Čia dominuoja tik pajūriui būdingas kraštovaizdis, augalija, gyvūnija. Kitokie žmonių interesai šioje teritorijoje, nes parkas yra labai patrauklioje vietoje – tarp Klaipėdos ir Palangos. Čia nedaug išlikę vietinių gyventojų, kurie nuo seno gyventų ir stengtųsi tęsti savo tėvų ir protėvių etnokultūrines tradicijas, brangintų tą žemę. Regioniniai ar nacionaliniai parkai, kuriuose yra išlikę vietinių gyventojų su savo tradiciniais verslais, amatais, kultūra, yra patrauklesni ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistams.

- Ne visi žino, ar toli, ar plačiai apima Pajūrio regioninis parkas. Priminkite.

- Tęsiasi Baltijos pajūriu nuo Girulių iki senosios Palangos - trylika kilometrų palei jūrą, o teritorija apima daugiau nei penkis tūkstančius hektarų plotą. Žymesnės parko vietos klaipėdiškiams seniai žinomos: Karklės, Nemirsetos kaimai, Olando Kepurė, Kalotės dvaras, Plocio ir Kalotės ežerai... Parkas ir direkcija (Vilties g. 6) yra visuomet atviri žmonėms. Ar iškilus problemoms, ar norint susipažinti su unikalia Lietuvos pajūrio dalimi, visada esate laukiami.

- Ačiū už atsakymus.