Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Sukčiai sukūrė savo "Swedbank"
2011-08-09
Asta Kuznecovaitė
Antrą mėnesį sukčiai elektroniniu paštu banko "Swedbank" klientams siuntinėja e. laiškus ir prašo pateikti savo prisijungimų kodus, tačiau, anot pareigūnų, iki šiol negauta nė vieno pareiškimo, kad žmonės nuo jų nukentėjo.
Pareiškimų negauta
"Žinome apie šiuos laiškus, tačiau nė vieno pareiškimo, kad žmonės būtų patikėję sukčiais, surašę reikalaujamus kodus ir praradę pinigus, nesame gavę", – dienraščiui teigė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė Dalia Petrauskienė.
Anot jos, jei žmonės būtų nukentėję nuo internetinių sukčių, jie tikrai būtų pranešę policijai. Tačiau dėl šio pobūdžio sukčiavimo atvejų pranešimų nėra, kaip ir dėl to, kad žmonės gavo tokius laiškus iš tariamo "Swedbank".
"Mūsų pareigūnai neturi duomenų, kad nuo šių sukčių būtų nukentėję žmonių", – dienraščiui teigė ir laikinai Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo pareigas einantis Ramūnas Matonis.
Jo nuomone, tai, kad žmonės nesiskundžia, rodo, jog jie tapo ne tokie naivūs ir patiklūs, gavę panašius laiškus neskuba suvesti reikalaujamų duomenų, o pasitikslina banke, ar tikrai šį laišką atsiuntė jis.
Specialistų teigimu, ant sukčių kabliuko žmonės galbūt neužkimbama ir todėl, kad elektronine bankininkyste daugiausia naudojasi jaunesni, išsilavinę žmonės, kuriuos apgauti ne taip lengva.
Kas kita telefoniniai sukčiai, kurie yra nusitaikę į senyvo amžiaus žmones arba vaikus. "Kovojame su jais, kovojame, tačiau kad ir ką kalbėtume žmonėms, vis dar atsiranda patiklių, kurie sukčiams atiduoda visus savo pinigus", – sakė D.Petrauskienė.
Išduoda klaidos
Liepos viduryje sukčiai laiškus žmonėms siuntinėjo iš e. pašto dėžutės internetbanka@swedbank.lt, dabar šie laiškai siunčiami iš info@swedbank.lt. Laiško pavadinime rašoma "Sąskaita sustabdyta", o pačiame laiške pridedama nuoroda, kurią paspaudus atsidaro puslapis, labai panašus į banko "Swedbank" interneto puslapį.
Tos pačios spalvos, banko ženklas, kairėje pusėje nurodoma, kokiomis banko paslaugomis gali naudotis privatūs klientai, o viduryje atsiranda langas, kuriame matomos akivaizdžios klaidos.
"Atkurti savo internetines bankininkystes saskaitos. Jus gavotte šią forma, nes savo savo internetines bankininkystes saskaitos buvo sustabdytos del saugumo priežasciu. Jei esate šios paskyros teisetas savininkas, prašome užpildyti žemiau pateikta informacijs ir spustelekite Testi", – rašo sukčiai (kalba netaisyta).
Toliau su tokiomis pat klaidomis prašoma įvesti naudoto ID numerį, slaptažodį ir visus 72 slaptažodžius iš elektroninės bankininkystės slaptažodžių kortelės.
Niekada nereikalaujama
Pasak "Swedbank" Komunikacijos departamento projektų vadovės Orintos Barkauskaitės, bankas sulaukia nemažai klientų skambučių. Jie teiraujasi, ar tikrai siuntinėjami laiškai su prašymais pateikti savo duomenis.
"Kiek tų skambučių būna, pasakyti negalime, statistikos neturime, tačiau džiaugiamės, kad dauguma klientų nepatiki piktavaliais ir aktyviai informuoja banką apie gautus laiškus", – sakė banko atstovė.
Jos teigimu, dėl sukčių siunčiamų laiškų bankas yra kreipęsis į policiją, tačiau kaip vyksta tyrimas, atsakyti negalėjo.
"Bankas nuolat informuoja klientus ir visuomenę, tiek platindamas pranešimus žiniasklaidai ir publikuodamas informaciją savo interneto svetainėje, tiek interneto banke ar bendraudamas su klientais tiesiogiai, kad minėtų laiškų klientams nesiunčiame ir prašome klientų būti budrių. Prašome klientų patikimai saugoti slaptus kodus ir primename, kad visi "Swedbank" interneto banko prisijungimo rekvizitai (vartotojo ID, slaptažodžiai ir kt.) yra raktas nuo klientų sąskaitų banke, todėl juos reikia atitinkamai saugoti", – kalbėjo O.Barkauskaitė.
Jei tik žmonėms kyla mažiausias įtarimas, kad po jų sąskaitą ar e. bankininkystės sistemą landžioja kas nors svetimas, patariama nedelsiant kreiptis į banką ir kortelę blokuoti.
