A.Remesa: "Suvokiu, kas yra laikina, kas amžina"
2011-08-12
Nijolė Jačėnienė
Festivalyje "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" klausytojų laukia premjera. Šiais metais savo 60-metį ir kūrybinės veiklos 40-metį minintis kompozitorius Alvidas Remesa pristatys naujausią savo darbą – simfoniją "Prisikėlimas".
"Teatrui yra didelė garbė tęsti ilgametį turiningą bendradarbiavimą su kompozitoriumi A.Remesa. Jau ir anksčiau teatro simfoninis orkestras, kuris koncertuodavo kaip "Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras", meno vadovo ir dirigento prof. Stasio Domarko iniciatyva rengdavo ir pirmą kartą atlikdavo daugelį kompozitoriaus kūrinių. Kadangi festivalio "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" tema yra "Bravo, maestro!", natūraliai kilo mintis dar kartą prisiliesti prie ryškaus Lietuvos menininko muzikinės kūrybos", – sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Ramūnas Kaubrys.
Su maestro A.Remesa kalbėjomės apie kūrinius, kurie skambės autorinio koncerto programoje, apie gyvenimą čia ir dabar muzikos ir laiko tėkmėje.
– Maestro, jūsų autorinis koncertas vyks Nidos katalikų bažnyčioje, o ne Klaipėdoje, Muzikiniame teatre. Ar toks buvo jūsų pageidavimas?
– Savo pageidavimų nereiškiau. Mane nudžiugino Muzikinio teatro iniciatyva festivalio metu atlikti autorinių kūrinių programą. Žinoma, gal kai kam ir kils klausimas, kodėl klaipėdietis sukaktis švenčia ne Klaipėdoje, bet to fakto nesureikšminu.
– Ar jūsų sukurta VI simfonija "Prisikėlimas" koncerte skambės pirmą kartą? Kuo jums reikšmingas šis kūrinys?
– Taip, tai kūrinio premjera. Po to jis dar kartą bus atliekamas pranciškonų vienuolyne Pakutuvėnuose. "Prisikėlimą" brandinau ir nešiojau savyje labai ilgai. Tai stambios formos, dviejų dalių kūrinys. Apskritai, kol viskas nesusiguli galvoje, neimu plunksnos. Tiesiog taip jau atsitiko, kad šio kūrinio gimimas sutapo su kūrybinės veiklos jubiliejumi. Ir pavadinau jį "Prisikėlimas". Jis skirtas mišriam chorui ir orkestrui.
– Kaip "Prisikėlimas" siejasi su didžiausia krikščionių švente Velykomis?
– Tiesiogiai. Choras gieda aramėjų ir lotynų kalbomis, naudoju grigališkąją, velykinę sekvenciją Victimae paschali laudes, kurią pabandžiau perteikti savaip.
– Kokias panaudojote muzikinės raiškos priemones?
– Muzikoje panaudojau modalinę harmoniją, skamba šiuolaikiniai instrumentai. Sujungiau archajinį giedojimą ir šiuolaikinės muzikos išraiškos priemones. Garsios velykinės sekvencijos interpretacija padeda giliau suvokti amžinąsias tiesas, patvirtina sentenciją, kad be praeities – neturime ateities. Šiai giesmei daugiau nei tūkstantis metų. Bandžiau perteikti ankstyvųjų rytų krikščionių ir vakarų krikščionių muzikos tradicijas, ieškojau tarp jų sąsajų, todėl girdėti ir rytietiški sąskambiai. Kūrinys atliekamas ir aramėjų kalba – kiek žinau, šiuo metu pasaulyje ja tekalba apie pora tūkstančių žmonių.
– Ar esate griežtas ir reiklus, kai vyksta kūrinio repeticijos?
– Visą kompozitoriaus veiklą – nuo kūrybos iki skambėjimo – lyginu su šachmatų partija, žaidžiama paštu. Jos metu laiškas su nauju "ėjimu" du mėnesius keliauja paštu. Taigi, tęsiasi ilgai. Dabar nuo manęs jau mažai kas priklauso, kūrinį puikiai interpretuoja maestro Stasys Domarkas. Interpretacija kūrinį pakeičia – iš tikrųjų kūrinys gali gerokai pasikeisti, net apie trisdešimt procentų. Po pirmos repeticijos man aišku, kad viskas klostosi sėkmingai, tai guodžia.
– Koncerte skambės ne tik VI simfonija "Prisikėlimas", bet ir Jubiliejinės šv. mišios, dedikuotos M.K. Čiurlionio atminimui (2005), ir "Melodija" birbynei solo su simfoniniu orkestru (2003). Kodėl iš gausios savo kūrybos pasirinkote būtent šiuos kūrinius?
– Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras buvo pirmasis kolektyvas, kuris juos atliko. Beje, šis kolektyvas atliko ir visas mano anksčiau sukurtas penkias simfonijas. Jubiliejinės šv. mišios buvo sukurtos Plungiškių draugijos užsakymu ir pirmą kartą nuskambėjo Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Esu dėkingas Lietuvos kompozitorių sąjungai, Muzikinio teatro vadovui Ramūnui Kaubriui, taip pat puikiems solistams Ritai Petrauskaitei ir Artūrui Kozlovskiui, choro vadovui Vladimirui Konstantinovui, dirigentui Stasiui Domarkui, orkestro muzikantams. Šį kartą vėl girdėsime tuos pačius atlikėjus, jie papuoš koncertą. "Melodiją" birbynei solo su orkestru atliks aukšto meistriškumo profesionalas profesorius Pranciškus Narušis.
– Esate vienas iš nedaugelio lietuvių kompozitorių, rašančių sakralinę muziką, skambančią ne tik sakralinėse erdvėse, bet ir pasaulio profesionaliose koncertų salėse. Ar Jubiliejinės šv. mišios, dedikuotos M.K.Čiurlioniui, sukurtos laikantis bažnytinių kanonų?
– Mišios atliekamos lietuvių kalba, jų tekstas yra kanoninis liturginis, keturių dalių: "Viešpatie, pasigailėk" (I d.), "Garbė" (II d.), "Šventas" (III d.), "Dievo Avinėli" (IV d.). Mane įkvepia M.K.Čiurlionio kūryba, jos žavesys. Jis ypatingai sugebėjo suderinti vaizdą ir garsą. Ši simbiozė atsiskleidžia tiek žiūrint į jo paveikslus – tada girdžiu, kaip jie skamba, tiek klausant jo muzikos – tada prieš akis išnyra vaizdiniai. Tiesiog grafiškai įsivaizduoju, matau natų linijas... Čiurlioniui esu skyręs ne vieną savo kūrinį, tarp jų – variacijas Čiurlionio fortepijoninių preliudų temomis ir kitus.
– Jūsų kūryba gausi – sukūrėte daugiau nei 140 įvairių muzikos žanrų kūrinių, ar pastaruoju laiku išgyvenate tokį patį intensyvų ir produktyvų kūrybinį periodą?
– Paskutinį savo kūrybos dešimtmetį įvardiju kaip tylos, susimąstymo periodą. Jeigu kalbėtume konkrečiau apie "Melodiją" birbynei su orkestru, ją parašiau labai greitai, nieko nesvarstydamas. Galėčiau šį kūrinį priskirti "išgirstųjų" kūrinių kategorijai, kai nieko nereikia kurti, tiesiog jis išsilieja natomis. Ieškojau solinio instrumento, galinčio tiksliausiai išreikšti melodinį pradą, ir man pasirodė, kad tai yra birbynė, o šio instrumento dialogas su orkestru išreiškia bendrystės stebuklą.
– Ar rūpinatės savo kūrinių atlikimu – jie skamba ne tik Lietuvoje, bet ir 17-oje pasaulio šalių?
– Mėgstu, kad pats kūrinys kaip gyvas surastų savo gyvenimą, kad pats "išplauktų". Pirmiausia privalo kalbėti muzika, tada ir kūrinys gyvens. Maloniai pasijunti, kada suvoki, kad tavo kūriniai pasaulio šalių profesionaliose scenose garsina ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos vardą. Gal taip yra todėl, kad mano muzika dažniau akcentuoja dvasinį, metafizinį pradą, o ne šiaip demonstruoja profesinį meistriškumą. Ieškau ir perteikiu amžinas tiesas, man svarbu tai, kas už teksto, o ne pigus, blizgantis fasadas – suvokiu, kas yra laikina, kas amžina.
Autoriniai A.Remesos koncertai vyks rugpjūčio 14 d. Nidos katalikų bažnyčioje, XIV tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" metu ir rugpjūčio 20 d. Pakutuvėnuose, meno festivalyje "Pakūtos dozė".
