Visi mes – iš kraujo ir mėsos


2009-03-12
Rita Bočiulytė
Visi mes – iš kraujo ir mėsos

Neįprastą ažiotažą, nuostabą, pasipiktinimą ir karštas visuomenės diskusijas sukėlusi klaipėdiečio menininko Mindaugo Bumblio "Mėsos" akcija Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) artėja prie pabaigos.

Kuria iš... skerdienos

Savaitę KKKC galerija labiau primena skerdyklą ar operacinę, o ne įprastą meno parodų salę – sienos aptaškytos krauju, ant baltomis staltiesėmis uždengtų stalų išrikiuoti peiliai, adatos, viela, mėsmalė, dubenys su skerdiena ir ką tik sumaltu mėsos faršu. Šiam kraupiam paradui vadovaujantis M.Bumblys irgi labiau panašus į mėsininką ar chirurgą iš mūsų košmarų, o ne menininką, kurį daugelis įsivaizduoja kur kas romantiškiau. Jis pjausto, mala mėsgalius, į formas lieja faršą, dygsnis po dygsnio viela, lininiais siūlais ir dantų kraštukais ant metalinių karkasų tvirtina skerdienos išpjovas. Taip kuriami veidai, mūsų laikmečio grimasos ir, anot autoriaus, atveriami mūsų sielos randai. Ant stalo rikiuojasi šiurpūs skulptūriniai portretai iš neįprastos medžiagos – mėsos. Beformės beikoniškos galvos su burnų ertmėmis šonuose, užsiūtos lūpos ir akys, sudaigstyti pakaušiai su užuominomis į ką tik preparuotas smegenis vieniems žadina natūralistinį siaubą, kitiems kelia tik siurrealistinį šleikštulį. Nelygu koks žiūrovo jautrumas ir žinių bagažas apie akcionistinį meną.

Žmonės, užsukę į KKKC galeriją kovo 3–12 dienomis, gali stebėti, kaip sultingi skerdienos raumenys ir balti riebalai, sumalti į vientisą masę, transformuojasi į žmogaus portretą. Tradicinė mėsa, išmesta ant tradicinio kultūrinio prekystalio, – sensacingos provokacijos ir maksimalaus emocinio poveikio siekis, kirbina esminius žmogaus instinktus ir vaizduotę.

Įdomu, kad meninė provokacija virto kone socialine. Ji sujudino visuomenę. Tai liudija atsiliepimai internete ir gyva publikos reakcija stebint menininko darbą galerijoje. Vieni patiria šoką, susierzina ir tiesiog bjaurisi. Kiti stebisi ir nesupranta šio meno. Treti tai vadina pasityčiojimu iš maisto ir piktinasi tokiu "išsidirbinėjimu". Ne vienam atrodo mažų mažiausiai keista, kad ekonominės krizės akivaizdoje, kai daugėja alkanų ne tik šunų, bet ir žmonių, taip elgiamasi su mėsa.

Žmogui parodo jį patį

"Aš – už tokius dalykus, – teigė menotyrininkė Rūta Jakštonienė. – Nuosaikesnis menas yra imitacija. Jo vaizdiniai kartais atrodo gyvesni už gyvus, net kai žinome, kad tai – tik butaforija. Betgi kiek galima gyventi simuliakrų pasaulyje? Pažiūrėkite, kaip mes bendraujame. Pasaulis – virtualus, realybė virto šou. O kur tikras gyvenimas? Žmonės pjausto save, kad jį pajaustų. Menininkai viešai darosi sau operacijas. Tai pasiilgimas tikros, ne simuliakrinės realybės. Tikro gyvenimo poreikis inspiruoja subjektyvų savęs dirginimą ir pradinių žmogaus instinktų pažadinimą. Mindaugas eksperimentuoja ne su savimi, o su tikra medžiaga. Ir to pakanka, kad publikai sužadintų tikro pasaulio, tikros realybės pojūtį. Ne kaip įprasta tradiciniam menui, kuris veda į užliūliuotą, pagražintą tikrovę."

Pasak menotyrininkės, kritiška visuomenės reakcija – nieko naujo, niekur akcionistinis menas nebuvo priimamas ir laukiamas. Menininkui stoti prieš tradiciją visuomet buvo ir yra iššūkis.

M.Bumblys sakė, kad jam norėjosi atrasti medžiagą ir priemones, kurios pažadintų žiūrovą iš palaimingo letargo. Mėsa, skerdiena suponuoja natūralumo pojūtį, apnuogina instinktus, atveria kasdienio gyvenimo grimasas. Ne per vaizdinį, o psichologiškai – juk mes visi esame iš mėsos ir kraujo. "Todėl tokia neigiama reakcija, nes žmogui parodomas jis pats, – mano jis. – Miesčioniui – šokas, nes tai primena jo demoniškas savybes, instinktus, nuo kurių jis stengiasi pabėgti."

Apnuogino instinktus

Išties kruvinos mėsos vaizdas daugeliui asocijuojasi su grobiu, medžioklės trofėjais, karo situacija, mirtimi. Tai dirgina, kelia nemalonius jausmus. "Kartu mėsa yra maistas. Bet aš tikrai nesityčioju iš jo, – tvirtino M.Bumblys. – Nejaugi miesčionys iki šiol galvoja, kad karbonadus mes skiname nuo mėsamedžio? Šerno galva ant sienos – trofėjus, ne maistas. Tai kažkieno sportinio intereso, medžioklės instinkto patenkinimas. Pamirštame, kad kažkas dėl to kenčia skausmą, kraujuoja, miršta. Ši akcija tai primena. O to maisto pilna parduotuvėse. Kodėl žiūrėdami į mėsos prekystalius niekas nesipiktina? Ten ir mes pirkome mėsą, meno vardan jokio gyvulėlio nepaskerdėme. Tas gyvulėlis nukentėjo ne dėl meno, o dėl mūsų visų, nes mes turime maitintis. O kaip toji mėsa atsiranda parduotuvėse ir ant mūsų stalo, kažkodėl pamirštame."

Vis dėlto tokiu sunkmečiu, kai kiti alksta, ar ne šventvagystė taip gadinti maistą?

Akcijos organizatoriai ir menininkas taip nemano. "Žmonės galėtų giliau paanalizuoti. Tas maistas neatimtas iš alkstančiųjų. Lietuvoje mėsos netrūksta. Trūksta tik pinigų, kad visi iki soties jos nusipirktų. Kiti sako, kad verčiau būtume sušelpę skurstančius. Bet kodėl jie nesušelpia? Užjaučiame tuos, kurie neturi ką valgyti, bet mes tą mėsą nusipirkome ir sunaudojome savo reikmėms. Net kilnesniam tikslui – menui. Ir ne tik dėl jo. Norėdami iššaukti tuos jausmus, kuriuos mėsos vaizdas mumyse žadina. Kad žmonės susimąstytų", – aiškino M.Bumblys.

Jis pats – ne vegetaras, mėgsta ir valgo mėsą. "Noriu visus nuraminti: mes jos neišmesime, po akcijos, jei tai bus dar kondicinis produktas, tuos 20 kilogramų mėsos atiduosime šuneliams", – patikino menininkas.

Jo nuomone, jei tuos pačius akcijai skirtus pinigus būtų panaudojęs paveikslams – dažams, teptukams, drobei, rėmams, – niekas net nepaklaustų, kiek tai kainavo. Mažai kas būtų atėjęs pasižiūrėti įprastos tapybos. Kritikuotų, kad nuobodu, matyta, nepalieka vietos apmąstymams, nekelia asociacijų... "Tokio meno šiandien pilna, jis nekelia klausimų, nebejaudina", – įsitikinęs M.Bumblys.

Daugiau, nei akys mato

Akcijos autorius šiek tiek nusivylęs publikos išprusimu. Jo teigimu, net labai natūralistiškus flamandų tapybos natiurmortus reikia mokėti "skaityti": nebaigtos nulupti citrinos žievelė, nutįsusi spirale, tokiame paveiksle reiškia laiko tėkmę, žemyn galva pakabintas paukštis – gyvenimo ir mirties dilemą ir t.t. Tai yra simbolių kalba, kurią norint suprasti irgi reikia pastangų.

M.Bumblys neabejoja meno ateitimi: "Kuo toliau, tuo labiau jis gilės. Nes laikas nestovi vietoje. Dabar gyvenimas – labai paviršutiniškas. Todėl turi būti atsvara. Šiuolaikinis menas yra konceptualesnis. Statistiniam vartotojui tai neprieinama. Žmogus gali jį suvokti, bet reikia norėti, domėtis, gilintis".

Bet akcijos rengėjai ir autorius nemanifestuoja, kad tik toks menas yra geras, o visas iki jo – blogas. "Mes tik parodome, kad gali būti ir kitaip. Radikalesnis vartotojas daug kategoriškesnis – taip ir ne kitaip. O mes sakome – visaip. Radikalesnis vartotojas niekaip negali susitaikyti, kad menas yra daugiau, nei akys mato. Tik reikia pasigilinti", – kalbėjo M.Bumblys.

Menotyrininkų Igno Kazakevičiaus ir R.Jakštonienės teigimu, ši akcija atskleidė meno edukacijos problemas. Žmonės mažai žino apie akcionizmą, daug daugiau – apie kičą. Kičui suvokti proto pastangų nereikia. O čia šiek tiek pasigilinti, pasidomėti galėtų. "Baisu žiūrėti? Ar ne todėl, kad menininkas parodo patį tikro gyvenimo tirštį, jo brutalumą? Nelengva žiūrėti tiesai į akis", – samprotavo R.Jakštonienė.

Eksperimentas pavyko

"Padėk karbonadą ne vietoje, bet laiku – ir jau bus įdomu. Bent tiems, kurie pasiilgo provokacijų. Tai nekasdieniška, – šypsojosi I.Kazakevičius. – Darytume meną iš bulvių ar bananų, – kažin, ar ką sudomintume. Nelabai ką iš jų ir padarysi, ir žmogaus tai taip neliečia. Mėsa visus taip jaudina, nes tai susiję su apnuogintais instinktais – mirties baime, agresija. Ne be reikalo sakoma, kad trys dalykai valdo pasaulį – meilė, pinigai ir kraujas."

Organizatoriai patenkinti, kad eksperimentas žmonių juslėmis pavyko. "Menas leidžia išgyventi tiesiogiai nepatiriant. Jei tai, kas žadina mūsų tamsiuosius instinktus, pavyktų sutraukti į galerijas, būtų neregėta pažanga. Gatvėse būtų saugu, o žmonės nusikaltimų eitų žiūrėti į meno parodas. Panašiai, kaip medžioklės, kovos ir žudymo instinktus jie dabar patenkina žaisdami dažasvydį", – svajojo I.Kazakevičius.

Meno akcijos "Mėsa" finalas – rytoj 18 val. KKKC galerijoje. M.Bumblio iš mėsos sukurtų skulptūrinių portretų – mūsų laikmečio grimasų paroda veiks tik parą. Ji bus papildyta kūrybinio proceso dokumentais – fotografijomis ir videoprojekcija. Po vernisažo publika kviečiama į paskaitą-diskusiją apie akcionistinį meną.


Mindaugas Bumblys

Tapo, piešia, lieja akvareles, kuria metalo plastiką – juvelyriką, dekoratyvinius objektus, skulptūras, koliažus.

Gimė 1983 m. Klaipėdoje.

1993–2001 m. mokėsi Eduardo Balsio menų gimnazijoje.

2001–2005 m. studijavo Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultete metalo meną.

2004 m. – asociacijos "Lietuvos kalvių sąjunga" valdybos narys.

2005 m. Klaipėdoje įkūrė metalo meno studiją – kalvę "Liepsnabarzdis".

2006 m. – tarptautinio tęstinio projekto "Menas šiandien" konceptualaus meno parodos "Ultima ratio" Kaune dalyvis.

2006–2007 m. – 4-osios tarptautinės dailininko knygos trienalės "Rabbit and House" Vilniuje ir Leipcige (Vokietija) dalyvis.

2007 ir 2008 m. – tarptautinio kalvystės plenero "Keturi vėjai" Klaipėdoje dalyvis.

2008 m. – akvarelės tapybos akcijos Klaipėdos meno kieme dalyvis.

2009 m. – autorinė meno akcija "Mėsa" KKKC.