Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Apie nevaisingumą išdrįso prabilti pirmoji
2009-02-21
Sandra Lukošiūtė
Pokalbį su N.Istomina, kuri nominuota už veiklą nevaisingų šeimų labui, paįvairindavo trijų mėnesių Arinos krykštavimas.
35 metų moteris galėtų ramiai džiaugtis išsvajota motinyste. Tačiau pripažįsta negalinti pamiršti savo pareigų Klaipėdos universitete, kur ji yra Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorė ir Slaugos katedros lektorė.
Apie darbą
Klaipėdos nevaisingų šeimų bendrija atsirado prieš aštuonerius metus. Ji buvo pirmoji tokia Lietuvoje. Bendriją Natalija įkūrė su gydytoja Jolanta Sąlygiene.
Nors dabar apie tai daug kalbama, bet nevaisingumo problemų turinčios šeimos bijo viešumos. "Pirmoji Lietuvoje nepabijojau apie tai prabilti garsiai. Mano pačios nevaisingumo stažas buvo gana ilgas. Ištekėjau 24 metų. Po kūdikio netekties negalėjau pastoti aštuonerius metus. Ilgai gydžiausi, dirbtinio apvaisinimo procedūra nepavyko, – pasakojo N.Istomina. – Kuo giliau problema slepiama, tuo sunkiau ją išgyventi. Man palengvėjo garsiai prabilus apie dirbtinį apvaisinimą, įvaikinimą, nesprendžiamą nevaisingumo problemą."
Dešimt metų svarstomas dirbtinio apvaisinimo įstatymas, bet rezultatas – nulis. Natalija įsitikinusi, kad nevaisingumo problema Lietuvoje yra politinė. "Seime dauguma pagyvenusių vyrų, kuriems ši problema nėra aktuali. Štai kodėl Lietuvoje nevaisingumas nelaikomas liga", – sakė moteris.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria nevaisingos poros, – psichologinės ir finansinės. Patarti bei padėti bendrijos pirmininkė neatsisako nė vienai šeimai. Tai vienas iš jos veiklos prioritetų.
Pastaruoju metu vis daugiau buvusių nevaisingų šeimų susilaukia vaikų. N.Istomina džiaugiasi, kad neturėjusios vilties pastoti moterys dabar laukiasi.
Darbas Nevaisingų šeimų bendrijoje – tik "užklasinė" veikla. Moteris daug savęs atiduoda Klaipėdos universitetui.
Sausį pirmą kartą Rytų Europoje organizuota didžiulė tarptautinė slaugos mokslo korifėjų konferencija. Su kolegomis šį renginį organizavusios N.Istominos dėka Klaipėdos universitetas ir Lietuvos vardas pateko į slaugos mokslo istoriją.
Prieš ketverius metus Natalija tapo pirmąja slaugos specialiste Baltijos šalyse ir buvo išrinkta į Europos slaugos mokslo akademijos nares. Lietuvoje ji taip pat pirmoji slaugos doktorantė, ginanti disertaciją Turku (Suomija) universitete. Tai pirmas mokslinis darbas, kuriam vadovauja profesoriai iš Lietuvos ir Suomijos.
Apie šeimą
Nors moteris mėgsta būti nuolat užsiėmusi, tačiau pirmenybę teikia šeimai. N.Istomina pripažįsta, kad jei ne šeimos palaikymas, tokių rezultatų nepasiektų.
Vakare vyras perima vaikų globą ir liepia jai sėsti prie anglų kalba rašomos disertacijos.
Su Igoriu ji susipažino prieš 12 metų. Po metų susituokė. Vyras – buvęs jūreivis, dirba statybininku pagal verslo liudijimą. Natalija savo aistra mokslui užkrėtė ir sutuoktinį. Šiemet jis turėtų baigti Klaipėdos universitetą, kur įgis socialinio darbuotojo specialybę.
N.Istomina pripažįsta, kad baigus socialinių mokslų magistrantūrą plačiau atsivėrė akys po aštuonerių metų darbo reanimacijoje, kai gyveno gana uždarą gyvenimą. "Pasijutau turtingesnė dvasine ir socialine prasme. Geriau pradėjau suprasti žmones", – sakė ji.
Vyresnioji poros dukra – dabar beveik keverių metų Katerina – atsirado kaip stebuklas. Pora ruošėsi dar vienai dirbtinio apvaisinimo procedūrai, kai kelionėje iš Suomijos į Norvegiją moteris nespėjo nusipirkti naujos kontraceptinių tablečių pakuotės. Atsitiktinumo būdu pirmagimės susilaukta natūraliai.
"Kai labai ko nors nori, tai išsipildo", – įsitikinusi pašnekovė.
Gydytojų prognozės nebuvo džiuginančios dėl galimybės susilaukti antrojo kūdikio. Tačiau dukrytės atėjimas taip pat įvyko natūraliai. Apie būsimą kūdikį Natalja sužinojo kovo 8-ąją.
Apie Metų klaipėdietę
Per Valentino dieną, pavedžiojęs šunį, vyras grįžo ne tuščiomis rankomis. "Dovanoju tau meilę ir laikraštį", – sakė jis. O laikraštyje tarp septynių pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą buvo ir mano nuotrauka", – su šypsena prisiminė moteris.
Kai vyko pirmasis Metų klaipėdietės konkursas, Natalija pagalvojo, kad net svajoti negalėtų atsidurti tarp kandidačių. Nebent, jei padarytų ką nors ypatingo.
"Dabar, kai pradėjau vardinti nuveiktus darbus, pagalvojau, kad nemažai padariau, ypač šiemet. Universitete įgyvendinome daug projektų. Tik gal apie juos labiau žinoma akademinei visuomenei. Gal nėra tokio ryškaus šuolio draugijos veikloje, nes šis darbas vyksta jau daug metų. Seimui paruošėme raštus dėl nevaisingumo įstatymo", – pasakojo N.Istomina.
Apie gyvenimo credo
Visus darbus reikia atlikti sąžiningai. Net skubėti reikia lėtai, kad pamatytum, kas vyksta aplinkui. Išlikti sąžininga sau. Nelipti per galvas kitiems. Visada paduoti ranką tam, kuriam jos reikia. Tuo savo gyvenime vadovaujasi kandidatė į Metų klaipėdietės titulą.
Apie Klaipėdą
"Myliu šį miestą nuo gimimo. Praktiškai visą savo gyvenimą praleidau čia. Tik trumpai buvau išvykusi mokytis į Kaliningradą. Tai vienas perspektyviausių miestų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Klaipėdiečiai skiriasi nuo kitų didžiųjų miestų gyventojų. Mes artimiau ir šilčiau bendraujame", – mano moteris.
N.Istomina sulaukė labai viliojančio pasiūlymo dirbti Vilniuje. Jos dar niekas taip neįkalbinėjo. Tačiau aukštų pareigų neiškeitė į meilę gimtajam miestui.
Apie pomėgius
Natalija rašo eiles. Eilėraštį, skirtą dukrai, išspausdino tėvams skirtas žurnalas. Bet dažniausiai jos eilių skaitytojais tampa artimi žmonės. Ji taip pat rašo išsamius abiejų dukrų dienoraščius.
Moteris labai mėgsta dainuoti ir šokti. Pastaroji aistra išliko iš kartu su kolektyvu "Bangpūtys" praleistų metų. Tačiau šie pomėgiai nublanksta prieš keliones su šeima. Poilsines keliones gimus pirmajai dukrai pakeitė pažintinės. Nuo išvykų nuosavu automobiliu neatbaidė nei į pasaulį besibeldžianti nauja gyvybė.
