Blynų šventė - ne miestui


2006-02-28
Vigantas Danilavičius
Blynų šventė - ne miestui

Blynų šventė - ne miestui

Per žiemą užsisėdėjus namuose, pasiilgus pavasario ir masinių atrakcijų, kultūros darbuotojams kyla pagunda permesti kokią nors kaimo šventę į miestą.

Kaime Užgavėnės - nuostabi šventė. Kai kaimynai kaimynus lanko po trobesius. Krečia pokštus, dainuoja, kvailioja, laukuose sudegina Morę, dūksta iki išnaktų.

Visai kitaip šie pakvailiojimai atrodo mieste. Mieste Užgavėnės - atgrasios, nes tai, iš ko per jas juokiamasi, yra beviltiškai pasenę.

Kažin ar daug kam linksma žiūrėti senų, daug kartų girdėtų anekdotų šou?

Pats kvailiausias dalykas, kai Užgavėnių veikėjai pradeda landžioti po įstaigas ir „linksminti“ dirbančius žmones.

Ypač „gera“ ant širdies, kai kas nors nepasiklausęs triukšmingai įgriūva į kabinetą, šnekantis su svarbiu klientu.

Gal reikia turėti labai subtilų humoro jausmą, kad po „žydukų iš Telšių“ pasistaipymo kabinete neprarastum visai dienai geros nuotaikos?

Visai kitaip, aišku, jautiesi kaime, kai meno saviveiklos numerėlį tavo troboje parodo kaimynai.

Įstaigoje nesusidainavusių, kaukėmis pasidabinusių Užgavėnių personažų pigūs pokštai glumina ir juos pačius, ir kabinete esantį darbuotoją.

Vienintelis būdas, kad visa tai greičiau pasibaigtų, - atseikėti saldainių bei smulkiųjų: „Ir palikite jūs mane ramybėje“.

Bet į kabinetą jau veržiasi nauja partija „žydų“ ir „čigonų“.

Vakare, po darbo, reikia užgesinti visas šviesas bute, užsitraukti tamsias užuolaidas ir tyliai pasileidus televizorių laukti, kol prasiaus pasipinigaujantys vaikučiai: „Jeigu blynai nemaišyti, imkit pinigus skaityti“. Jei įtars, kad kas nors namie, tai skambins, kol mygtukas persprogs.

Kažin ar kaimo tradicijos, dirbtinai kemšamos į miestą, gali padėti jas išsaugoti?

Aišku, būtų gaila, jei Užgavėnės išnyktų. Ir mes turėtume tenkintis literatūrinėmis, o ne tautos tradicijų šventėmis. Literatūrinės fiestos - idiotiška mūsų švenčių parodija - Helovinas ir iki koktumo nusaldintas Valentinas.

Bet tradicinei šventei reikia ir tradicinės aplinkos.

Niekas neturi prievartauti žmonių švęsti, jeigu tai jiems nepriimtina. Galbūt anksčiau, kai be išlygų turėjai paklusti bendruomenei, nes balta varna būdavo užkapojama, reikėjo ne tik padėti nelaimėje, bet ir kartu švęsti.

Kai už lango demokratijos ir tolerancijos amžius, ir per šventes reikėtų gerbti žmogaus privatumą.