Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Juodieji archeologai siautėja
2009-10-12
Daiva Janauskaitė
Juodaisiais archeologais vadinami vandalai ne tik vagia iš ateities kartų istorinę atmintį bet ir naikina istorijos paminklus. Piktadarių įrankiais tapo ir metalo ieškikliai, ir ekskavatoriai.
Ieškojo paslėpto aukso
Šiemet juodųjų archeologų piktadarybės nusirito nuo Skuodo iki pat Klaipėdos. Apsirūpinę galingais metalo ieškikliais jie rausė vikingų laikus menančius kuršių kapinynus, kastuvais kasė ten, kur technika išduodavo, jog esama metalinio daikto. Taip jie vogė iš žemės brangius praeities reliktus, nemąstydami apie tai, kad niokoja į nebūtį nugrimzdusių laikų palikimą.
Tačiau prieš penketą metų būta atvejų, kai lobių ieškotojai iš Šiaulių nesivargino mojuoti kastuvais, o elgėsi dar drastiškiau – pasisamdė ekskavatorių ir nukasė kalvą, kurią palaikė pilkapiu. Šiauliečiai taip ieškojo vikingų kunigaikščio kapo ir kartu neva palaidotų kelių maišų aukso.
Skuodo rajone nuo neatmenamų laikų gyva legenda apie po kažkuria kalva palaidotą mūšyje su aršiaisiais kuršiais kritusį vikingų kunigaikštį. Jis neva palaidotas pagal to meto papročius su gausiomis ir labai brangiomis įkapėmis. Vien aukso, tokias legendas pasakojančių vietos žmonių tikinimu, galėtų būti gal šeši, o gal net aštuoni dideli maišai.
Nukasė visą kalvą
2004 m. Skuodo rajone kastuvais buvo iškasinėta Paluobės kalva. Joje kastas griovys – dviejų metrų pločio, penkių ilgio ir trijų metrų gylio.
Supratęs, kad čia kažkas neteisėtai mojuoja kastuvais, archeologas Julius Kanarskas ištyrinėjo kalvą ir nustatė, kad tai nėra piliakalnis, o tik natūrali kalva.
Tačiau jo tyrimo išvadų šiauliečiai nežinojo ir kitais metais vėl susiruošė ieškoti lobio. Tais metais rajone vyko kelio darbai. Šiauliečiai nepagailėjo pinigų ir pasamdė ne tik ekskavatorių, bet ir platformą, kuria jį atgabeno prie kalvos.
2005 m. rudenį vietos paveldo saugotojai pamatė, kad gero gabalo kalvos nebėra, ji buvo nukasta ekskavatoriaus kaušu.
Galima tik spėlioti, koks nusivylimas laukė lobių ieškotojų, kai jie suprato, jog metalo ieškiklis sureagavo į ryškią geležies rūdos gyslą pačiame kalvos viduryje.
Apsimetė mokslininkais
Panašu, kad to paties vikingų kunigaikščio ieškojo ir šiemet kapinyną prie Apuolės sudarkę juodieji archeologai. Apie tai jie prasitarė patys.
Apuolės piliakalnis pastaraisiais metais tapo plačiai žinomas dėl paskutinį vasaros savaitgalį čia rengiamų festivalių. Vikingų laikų gyvenseną ir karybą rekonstruojantys žmonės čia demonstruoja senuosius amatus, inscenizuoja kovas. Tačiau apie tai, kad už slėnio, įveikus upelį, sunkiai pasiekiamoje vietoje būta kapinyno, žinoma tik specialistams.
Netoli jo vienkiemyje gyvenanti senolė šių metų vasaros pradžioje pastebėjo vaikštinėjančius du nepažįstamus jaunus vyrus. Jie turėjo keistus aparatus ir kastuvus. Močiutė nenutylėjo apie atėjūnus. Žinia pasiekė ir Klaipėdos apskrities paveldo saugotojus.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas pasakojo abejojęs, ar pavyks surasti įtarimą sukėlusius vyrus.
"Tačiau, mūsų nuostabai, tie du vyrukai tebežirgliojo po kapinyną. Jie turėjo du vienodus, labai gerus metalo ieškiklius ir du kastuvus, tačiau jokių užrašų nebuvo pasiėmę ir ieškiklių rodmenų nefiksavo. Jų automobilyje buvo nešiojamasis kompiuteris, kurio turinį vėliau tyrė pareigūnai. Iki 30 metų vyrai nė kiek nesutriko užkalbinti. Abu tikino esą archeologai, vienas jų tvirtino esantis Vilniaus universiteto trečiakursis. Abu išsilavinę, suprantama, kad turi daug žinių. Aiškino tikslinantys kapinyno koordinates", – prisiminė L.Kavaliauskas.
Nuošaliame šiaurės Žemaitijos kampe vertybes neteisėtai kapstę vyrai yra Lietuvos piliečiai, tačiau ne lietuviai, aukštuosius mokslus baigę Rusijoje ir tikrai nėra Vilniaus universiteto studentai.
Pėdsakai veda į Latviją
Tikruosius atvykėlių iš Vilniaus kėslus išdavė daugybė iškastų duobučių ir čia pat pievoje ant kariškų drabužių sudėti neseniai iškasti radiniai: žalvarinės apyrankės, segės ir jų fragmentai, žiedai, ginklai ir kelios sidabrinės arabiškos monetos – dirhemai. Vyrai tikino monetas iškasę ne Lietuvoje, o Latvijoje.
Žinias apie galbūt Latvijoje juodųjų archeologų iškasinėtus kapus mūsų paminklosaugininkai pranešė kaimynams. Šie patikrino ir tikrai rado, kad ir ten nelegaliai darbuotasi ieškant vertybių. Tyrimas parodys, ar ten taip pat kasė Apuolėje sulaikyti vilniečiai.
Juodųjų archeologų automobilio bagažinėje rasta 60 radinių, o salone po sėdyne – maišelis su dar 20 radinių. Visa tai IX–XII amžių kuršių degintinių kapų įkapės. Spėjama, kad vyrai, vos iškasę radinius, fotografuodavo ir galbūt interneto ryšiu nusiųsdavo vaizdą galimiems pirkėjams arba užsakovams.
Sulaikytieji vežiojosi palapines ir miegmaišius, todėl galima spėti, jog jų nusikalstama ekspedicija truko ne vieną dieną.
Nusiaubė aštuonis objektus
Vos tik prasidėjo ikiteisminis tyrimas, įtariamuosius ginti ėmėsi garsūs advokatai. Tyrimas tebesitęsia, tačiau Skuodo rajono policijos komisariato tyrėja Raivara Bendikienė tikisi, kad iki Naujųjų metų baigs darbą su šia byla.
Skuodo pareigūnams tai buvo pirmoji tokia byla, tad ne kartą teko konsultuotis su Kultūros paveldo departamento specialistais. Jie paruošė išvadas, iš kurių aiškėja, jog Apuolėje iškasti daiktai vertinami keliomis dešimtimis tūkstančių litų. Kasinėjimais paminklui padaryta žala siekia pusę milijono litų.
Susivokę, kad juoduosius archeologus domina senųjų kuršių gyventos vietos, paveldo saugotojai nusprendė patikrinti, ar nusikaltėliai nenusiaubė daugiau paminklų.
Skuodo rajone apžiūrėti dar penki objektai, o Klaipėdos rajone – penki, tačiau nė vienas jų juodųjų archeologų nebuvo paliestas. Kretingos rajone iš 15 paminklų šeši buvo sudarkyti. Labiausiai nukentėjo Kašučių kapinynas.
"Baisu žiūrėti"
"Čia įžvelgiu profesionalių archeologų braižą. Kastos ne tik duobutės, kur davė ženklą metalo ieškiklis, bet ir darytos perkasos, kaip tai daro mokslininkai. Kelios perkasos užkastos, net velėna padėta į vietą, tačiau viena palikta atvira. Baisu žiūrėti. Kapinynas suniokotas visam laikui. Būtų labai skaudu, jei paaiškėtų, kad darkant jį naudoti mokslo įstaigos prietaisai", – nuogąstavo Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas.
Kašučių kapinynas yra toli nuo viešų kelių, arti nėra nė vienos sodybos. Todėl paveldo saugotojai įsitikinę, kad be specialios literatūros, žemėlapių, o gal net profesionalių archeologų konsultacijų juodieji archeologai neišsiverčia. Panašu, kad čia juodieji archeologai darbavosi anksčiau nei Apuolėje, nes iškasinėta žemė spėjo apaugti žole.
Šią vasarą uostamiesčio archeologė Roma Songailaitė dirbo Klaipėdos rajone ir, užsukusi į Laistų kapinyną, rado jį iškasinėtą. Stebėtina, kad čia rausta ne tik senųjų kapų vietoje, bet ir XIX amžiaus kapinėse. Nuo vieno kapo net nustumtas antkapis.
Saugos ir policija
Šią savaitę į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį komisariatą ketinama sukviesti visų rajonų policijos atstovus. Paminklosaugininkai ketina jiems išdalyti rajonų žemėlapius, kuriuose pažymėti saugotini objektai ir paprašyti juos saugoti nuo juodųjų archeologų.
Kaip pareigūnai tai darys, dar nežinia, tačiau šių metų patirtis byloja, kad vien paveldosaugininkų pajėgomis apsaugoti žemėje slypinčių vertybių neįmanoma.
Ilgą laiką Skuodo rajono savivaldybės paminklotvarkininku dirbęs Evaldas Razgus, lankydamas piliakalnius bei kapinynus, užsukdavo ir į gretimai stovinčias sodybas. Nuoširdžiai bendraudamas paminklotvarkininkas užsitarnavo žmonių palankumą ir įtikino juos pranešti, jei apylinkėse pasirodytų nepažįstamųjų su metalo ieškikliais ar kastuvais.
Moksliškai tiriant objektą su šiuolaikinėmis technologijomis galima iki smulkmenų atkurti prieš šimtmečius gyvenusių žmonių buitį, karybą.
"Juodieji archeologai tokį palikimą sunaikina per kelias valandas. Atskiras iš žemės iškastas radinys praranda istorinę vertę. Lietuvos archeologai ištyrė tik mažąją dalį paminklų, nemažai jų dar net neatrasta. Jų laukia dideli atradimai, – tvirtino L.Kavaliauskas. – Mano įsitikinimu, mokslininkai galėtų pasitelkti vadinamuosius digerius – kasėjus, kurie naudoja metalo ieškiklius, ir dirbdami drauge pasiekti stulbinamų rezultatų. Pats esu matęs laidą, kurioje rodyta, kaip būrys žmonių, apsirūpinusių metalo ieškikliais, tyrė prieš kelis šimtus metų vykusio mūšio vietą. Tai fantastinės galimybės. Bėda tik, kad pas mus siekiama pasipelnymo. Pats esu matęs Švedijos antikvariatuose vikingų laikotarpio radinių, kurie galėjo būti iškasti tik Lietuvoje ar Latvijoje, kur prieš daugybę metų gyveno kuršiai."
