Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Pinigų padirbinėtojai mulkina naivuolius
2009-04-02
Daiva Janauskaitė
Pinigų klastotojai tobulina technologijas ir taikosi į didesnius pelnus į apyvartą leisdami vis didesnio nominalo banknotų klastotes.
Mokėjo suklastotais pinigais
Apie suklastotų pinigų paplitimą dažniausiai sužinome iš pranešimų, kad jų aptikta inkasuojant. Tai reiškia, jog pardavėjai nepastebi, kad pirkėjas sumoka falsifikatais.
Šią savaitę Klaipėdos apskrityje užfiksuoti septyni padirbtų pinigų panaudojimo atvejai. Tris kartus netikri banknotai aptikti perskaičiuojant pinigus. Vieną kartą vyras bandė netikrą šimtinę išsikeisti banko skyriuje. Kitas žmogus tokia pat kupiūra ketino sumokėti už kurą degalinėje. Dar vienas pilietis netikra 10 litų kupiūra norėjo parduotuvėje atsiskaityti už prekes. Vienoje Šilutės rajone gyvenviečių banke moteris už paslaugas norėjo sumokėti padirbtu 200 litų banknotu.
Atkeliavo ir padirbti eurai
Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresnysis tyrėjas Tomas Lembutis tikino, kad pastarųjų dienų įvykiai dar neleidžia teigti, jog pinigų klastotės staiga užplūdo rinką. Šiemet Klaipėdoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl pinigų klastočių.
Pareigūnų tikinimu, padirbinėtojai vis rečiau klastoja mažesnio nominalo pinigus ir vis dažniau gamina 100 bei 200 litų kupiūras.
Pernai dėl netikrų pinigų pradėti 64 ikiteisminiai tyrimai, jų metu paimti 82 netikri banknotai, 48 iš jų buvo litų klastotės, o 34 – užsienio valiutos kupiūros. Didesnioji dalis netikrų pinigų buvo 100 litų banknotai, kiek mažiau – 20 litų nominalai. Lietuvą pasiekia daugiausiai suklastotų eurų.
Tačiau įtariamuosius, tyčia platinusius klastotes, rasti sunku. Pernai Klaipėdoje nustatyti du tyčia į apyvartą bandę paleisti šimtines įtariamieji. Kratų metu pas juos rasta daugiau padirbtų pinigų.
Apgavo mašinų pardavėją
2008 metais baigta tirti byla, kurioje įtariamasis už perkamą automobilį sumokėjo 9 tūkst. eurų. Tik praėjus valandai po sandorio mašinų prekyba besiverčiantis vyras sužinojo gavęs pluoštą netikrų eurų. Vėliau jis liejo apmaudą, juk visada sandorį vykdydavo banke, kur galima patikrinti pinigus. Tik tądien vyras skubėjo vaiką vežti pas gydytoją ir nusižengė savo taisyklėms.
Maždaug po pusmečio pareigūnai sulaikė įtariamąjį. 45 kupiūros po 200 eurų buvo pagamintos labai kokybiškai, tad net patyręs prekeivis galėjo apsigauti.
Panašiai prieš kelerius metus Rietavo turguje buvo apgautas automobilio pardavėjas, už mašiną paėmęs netikrus dolerius.
Studentai grynino kioskuose
Kalbėdami apie tai, kaip pažinti padirbtus pinigus, pareigūnai aiškino, kad geriausiai dideles sumas tikrinti banke. Tyrėja Gertrūda Šumskienė tikino, jog prekybininkai pinigų klastotes dažniausiai pažįsta vos paėmę banknotą į rankas. Tad vienas ryškiausių netikrų pinigų požymių – kitoks popierius.
Kiti klastočių požymiai – nėra vandens ženklų, metalo juostelė būna tik nupiešta, nėra perforuoto pinigo nominalo skaičiaus.
Klaipėdoje būta atvejų, kai kolegijų studentai spalvotu spausdintuvu pagamino netikrų pinigų ir bandė jais mokėti už perkamas prekes turgavietėse, pernakt dirbančiuose kioskuose. Pareigūnai tikino, kad jie klastotes gamino tik norėdami patys pasipelnyti, bet ne kūrė klastočių platinimo tinklą.
Eurų klastotojai priešingai, tai daro kur kas profesionaliau ir organizuoja būdus, kaip paleisti į apyvartą netikrus pinigus. Pastarojo laiko patirtis byloja, kad netikrus eurus jų gamintojai platintojams parduoda už pusę nominalo kainos.
