Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Saujelė klaipėdiečių į piketus - lyg į darbą
2011-08-23
Virginija Spurytė
Nušalinto prezidento Rolando Pakso pusseserė, pramogų pasaulyje garsaus atlikėjo tėvas, Betmeno įkvėptas klaipėdietis. Šie ir dar keli žmonės uostamiestyje kone kas savaitę rengia įvairius piketus, o praeiviai svarsto, kas jiems už nuolatinių protesto akcijų organizavimą moka.
Rekordas
Piketų organizatoriai yra patekę ir į Lietuvos rekordų knygą.
Joje įrašyta, kad Žemaitijos prezidentu prisistatantis Justinas Burba per trejus metus yra surengęs 109 protesto renginius.
Tačiau pats Žemaitijos parlamento prezidentas tvirtino, kad jo suorganizuotų akcijų skaičius yra gerokai didesnis.
J.Burba buvo pateikęs paraišką į pasaulio rekordus registruojančią Guinnesso knygą. Tačiau jos atstovai pareikalavo, kad informacija būtų atsiųsta anglų kalba, o išversti tris šimtus puslapių informacijos protestuotojui pasirodė per brangu.
Jo teigimu, pasaulio rekordininko titulo jis siekė ne dėl garbės ar reklamos. Jam kur kas svarbiau, kad kuo daugiau žmonių sužinotų, jog Lietuvoje taip klesti korupcija, kad su ja galima kovoti tik gausiomis protesto akcijomis.
J.Burba įsitikinęs, jog net jo vardas įpareigoja jį kovoti su korupcija – Justinas (justice – angl.k.) reiškia teisingumą.
J.Burba prisipažino, jog rengti protesto akcijas nėra labai lengva. Reikia turėti žinių, mokėti apsisaugoti. Protestuotojo teigimu, jo surengtuose mitinguose jau yra dalyvavęs beveik milijonas žmonių.
Veidai – tie patys
Piketai ir mitingai Klaipėdoje tapo itin dažnu reiškiniu. Jų ypač gausu buvo prieš savivaldos rinkimus, tačiau ši banga neslūgsta iki šiol.
Piketuotojai tik keičia savo dislokacijos vietą – jie renkasi tai prie Klaipėdos teismų, tai prie savivaldybės, tai prie miesto rotušės.
Protestuotojai reiškia savo pasipriešinimą atliekų deginimo jėgainės statyboms, teisėjų sprendimui išteisinti korupcija kaltintą valdininką, verslininkų ketinimams miesto centre statyti "stikloidus".
Saujelė žmonių piketais taip pat esą siekia atkreipti dėmesį į nesaugias Danės krantines, protestuoja prieš sprendimą iškeldinti Vydūno vidurinę mokyklą, o jos pastatą nugriauti.
Piketuotojai net turi savo poziciją dėl prieš trejus metus Gruziją sukrėtusių tragiškų įvykių.
Visus tuos piketus vienija du dalykai – protesto akcijose dalyvaujantys tie patys veidai bei plakatų turinys. Praeiviams net gali susidaryti įspūdis, jog piketuotojai nespėja nusipiešti naujų plakatų, nes, pavyzdžiui, protesto akcijoje dėl Danės krantinių mirga plakatai ir apie atliekų deginimo jėgainę.
"Girdėjau, kad žmonės šneka, jog mums už dalyvavimą piketuose kažkas moka pinigus. Tačiau tokios kalbos ne tik yra nesąmonė, bet net žeidžia", – tvirtino Algimantas Juozas Liesis.
Jis yra vienas iš tų kelių žmonių, kurie kaskart dalyvauja nuolat vykstančiuose piketuose. A.J.Liesis yra ir paauglių dievintos grupės "Bavarija" atstovo Juozo Liesio tėvas, ir Lietuvos fronto bičiulių sambūrio Klaipėdos skyriaus pirmininkas.
Išlaiko vaikai
"Visi žino, kad esu Rolando Pakso pusseserė ir to neslepiu", – giminystės ryšius su garsiu politiku atskleidė dar viena aktyvi piketuotoja Virginija Jurgilevičienė.
Ji uostamiestyje gerai žinoma ir kaip Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos vadovė. Todėl moteris kartais sulaukia priekaištų, jog geriau prižiūrėtų savo vaikus, o ne piketuotų.
"Mano visi trys vaikai yra suaugę, su aukštaisiais išsilavinimais, dirbantys. Aktyvi visuomenės narė esu jau daugybę metų. Į piketus vesdavausi ir savo mažąją atžalą, nors jai tebuvo treji", – paaiškino V.Jurgilevičienė.
Ji pripažino, jog piketų organizavimas ir dalyvavimas juose atima daug laiko. Tačiau moteris jo ir turi, nes niekur nedirba.
"Man būtų tragedija, jei duonai reikėtų užsidirbti tuos 800 litų. Tuomet negalėčiau savęs realizuoti", – tvirtino piketuotoja.
Paklausta, kas ją išlaiko, juk reikia pinigų ir maistui, ir komunaliniams mokesčiams, V.Jurgilevičienė neslėpė: "Mane vaikai remia ne tik morališkai, bet ir finansiškai".
A.J.Liesis pripažino, jog piketuose dalyvauja todėl, kad yra pensininkas. "Dirbantis žmogus tokiems dalykams tikrai neturėtų laiko", – konstatavo pašnekovas.
Piketuose nuolat dalyvaujantis klaipėdietis Virginijus Partaukas – taip pat išlaikomas valstybės.
"Laiko piketuoti neturėčiau, jei dabar ant grindų negulėčiau. Gaunu neįgalumo pašalpą, nes turiu problemų dėl nugaros", – teigė V.Partaukas, 19 metų garsioje Klaipėdos gamykloje "Sirijus" dirbęs pameistriu.
Nurimti neketina
Kodėl šie žmonės piketuoja?
"Pilietiškas žmogus negali tylėti. Kai perskaitau spaudoje apie ydingą valdžios sprendimą, iškart ką nors parašau ir galiu eiti perskaityti nors į namo kiemą. Tačiau tam, kad neatrodyčiau kaip koks vienas kvailelis, prisijungiau prie nuolat piketus rengiančių klaipėdiečių", – atvirai kalbėjo V.Partaukas.
A.J.Liesis tikino, kad jį nenurimti skatina švelnus savivaldybės melas.
"Visi matome, kad ne viskas su mūsų valdžia ir jos sprendimais yra gerai. Tačiau ne visi išdrįsta ateiti išreikšti savo nuomonės, tai aš darau už juos. Tikrai nenurimsiu", – ryžtą demonstravo A.J.Liesis.
Jis taip pat teigė tikįs, jog protesto akcijomis galima pasiekti tikslų. Pavyzdžiui, po piketo dėl Danės krantinių ant jose esančių suoliukų atsirado apie pavojų įkristi į vandenį įspėjantys ženklai.
"Žmonės dar nedrįsta išeiti į gatves, tačiau jaučiame jų palaikymą. Kai matai blogybes ir nieko nedarai, tai reiškia, jog eini į tautos susinaikinimą", – savo filosofiją, kodėl piešia plakatus ir organizuoja piketus, įvardijo V.Jurgilevičienė, kuri yra dar ir Nepartinio demokratinio judėjimo Klaipėdos skyriaus pirmininkė.
Stebi teisėjų kūno kalbą
Piketus nuolat rengiantys šie klaipėdiečiai bei dar keli jų bendraminčiai Klaipėdoje kuria ir naują tradiciją – jie save paskyrė nepriklausomais teismų stebėtojais, todėl lankosi ir įvairiuose teismų posėdžiuose, stebi teisėjų darbą ir net jų kūno kalbą.
"Stebėtojai palygino Klaipėdos apylinkės teismo kai kurių teisėjų ir prokurorų darbą su Kretingos miesto apylinkės teisėja ir prokurore ir konstatavo, kad kretingiškiai kalbėjo normaliu balsu, o ne murmėjo po nosimi, dėl ko neįmanoma Klaipėdos teisme suprasti bylos eigos ir kokybiškai atlikti stebėtojo darbą", – rašo teismų stebėtojai (kalba netaisyta – V.S.).
V.Partaukas prisipažino, kad tapti nepriklausomu teismų stebėtoju jį įkvėpė televizijos laida. Joje jis pamatė reportažą apie Vilniuje teismų darbą stebintį, Betmenu prisistatantį žmogų.
"Korumpuotą teismų sistemą gali sutvarkyti tik stebėtojai, nes tokių pavyzdžių pasaulyje jau yra", – tvirtino V.Partaukas.
Jis tikino, kad stebėtojų darbas turi įtakos ir teisėjų sprendimams. "Kai kurių bylų atsakovai teigė, jog, mums pradėjus vaikščioti į posėdžius, neatpažįstamai teigiamai pasikeitė teisėjų, prokurorų ir advokatų elgesys", – teigė V.Partaukas.
Jis atskleidė, jog kai kuriuose teismo posėdžiuose kyla noras slapta padaryti garso įrašą, kurį net vertėtų nusiųsti Prezidentei.
"Ne kartą teko girdėti, jog teismai priima sprendimus prieš neturtingą žmogų, kad padėtų turtingesniam. Tam reikia užkirsti kelią", – tikslą turi ir A.J.Liesis.
V.Jurgilevičienė pasiryžusi stebėti ne tik teismų, bet ir miesto tarybos komitetų darbą, o V.Partaukas nusiteikęs artimiausiu metu pasikviesti Betmeną iš Vilniaus, kad jis vestų kursus klaipėdiečiams, kaip stebėti teismų darbą.
|
Komentaras Viktorija Gončarova Psichologė Kai žmonės visur mato tik problemas ir pradeda jas sureikšminti, tai jau nėra norma. Normalu, kad žmones vienija emocijos, bendras priešas, vienybės jausmas, noras pakeisti neigiamas priežastis. Tačiau jei tai kartojasi nuolat ir nebesvarbios priežastys, kodėl tai vyksta, tuomet jau galima kalbėti apie emocinį elgesį. Jis nuo racionalaus skiriasi tuo, kad yra tik emocijos, jokio tikslo, logikos. Racionalus elgesys yra konkretaus tikslo siekimas. Manau, kad žmonės, apie kuriuos kalbame, piketuose tik įprasmina savo emocinį elgesį, kad jie esą yra aktyvūs piliečiai. Tačiau tas aktyvumas turėtų būti ne tik emocinio lygio, bet reikia ir konkrečių veiksmų. Be to, dar iškyla ir rizika tapti priklausomiems nuo jausmų, kuriuos jie patiria organizuodami piketus, juose dalyvaudami. Be tokių jausmų jiems gyvenimas gali atrodyti liūdnesnis, nes jie neįžvelgia gerų dalykų. Neatmesčiau ir noro pasirodyti, būti matomiems. Manau, jei šie žmonės norėtų realiai spręsti blogybes, jie imtųsi realių darbų, juk galima ir nueiti savanoriškai padirbėti į senelių globos namus. O jie įprato visus kaltinti, tai yra aukos pozicija. Problemas reikia spręsti realiais darbais, o ne plakatais. Jie nesąmoningai tiki, kad jų veikla neša naudą, kad daro gerus dalykus. Jie praranda kritinį mąstymą ir ras šimtus argumentų, kad apgintų savo poziciją, nes jei reikės prisiimti atsakomybę, jie nustos rengti tuos piketus. Be to, tokiais žmonėmis labai lengva manipuliuoti. Sugalvokite problemą, kurią reikia iškelti į viešumą, kad būtų atkreiptas dėmesys, nueikite pas tuos žmones ir jie su malonumu surengs piketą. Jais tikrai labai lengva manipuliuoti, bet jie patys to nesuvokia. |
|---|
