Valdžios rūmai – nelegalūs


2009-04-02
Virginija Spurytė
Valdžios rūmai – nelegalūs

Savivaldybės administracija jau šešerius metus neįteisina savo pastato rekonstrukcijos, todėl kol jis nepripažintas tinkamu naudoti, valdininkai turėtų dirbti ne kabinetuose, o gatvėje.

Negali eksploatuoti

Valstybinė komisija tik rytoj apžiūrės rekonstruotą pagrindinį Liepų gatvėje esantį Klaipėdos savivaldybės administracijos pastatą ir jei neras pažeidimų, turėtų jį pripažinti tinkamu naudoti.

Šio pastato rekonstrukcijos darbai, prasidėję 2001 metais, buvo baigti 2003-iaisiais. Prabėgo šešeri metai, tačiau statinio pripažinimo naudoti aktas vis dar nepasirašytas.

Statybos įstatyme labai aiškiai pasakyta, jog pastatą galima naudoti tik tada, kai jis pripažįstamas tinkamu eksploatuoti.

Už savavališką statinio naudojimą savivaldybė galėjo sulaukti ir administracinės baudos, kurios dydis nuo 500 iki 5 tūkst. litų. Tokį protokolą turėjo teisę surašyti Klaipėdos apskrities viršininko administracija, tačiau uostamiesčio savivaldybės ji niekada nenubaudė.

"Baisu – dangus griūva"

“Ieškote kriminalo”, – priekaištavo savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė, kai “Klaipėda” ėmė domėtis, kodėl valdžios pastatas šešerius metus nepripažįstamas naudotinu. “Taip, darbuotojai teoriškai negali dirbti savivaldybės patalpose. Jei neturite rimtesnių problemų, tai situacija tikrai baisi – dangus griūva”, – bandė ironizuoti valdininkė.

Ji tvirtino, kad neįmanoma surasti kaltųjų, kurie atsakingi už tai, jog savivaldybės pastatas iki šiol nepripažintas tinkamu. Esą visi darbuotojai, kuravę šį projektą, yra išsibėgioję.

Vis dėlto V.Staskonienė įvardijo pagrindinę priežastį, kodėl, jos manymu, problema egzistuoja. Esą kelerius metus Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos stumdėsi, kuri iš jų turi savo įsakymu sudaryti komisiją savivaldybės pastato rekonstrukcijai apžiūrėti ir įvertinti.

Trukdo nuolatiniai remontai

Tačiau visa tvarka buvo ir yra reglamentuota įstatymais. Iki 2007 metų rugsėjo tokias komisijas privalėjo sudaryti apskrities administracija, o po šios datos – Valstybinė statybos inspekcija.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo sudariusi komisiją, kuri rekonstruotą savivaldybės pastatą apžiūrėjo 2006 metų pabaigoje. Tuomet pripažinimo naudoti aktas nebuvo pasirašytas, nes pastabų dėl rekonstrukcijos pareiškė Klaipėdos miesto priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Nuo tada savivaldybė nesikreipė dėl naujos komisijos ir jos apžiūros. Prašymas sudaryti komisiją Valstybinei statybos inspekcijai buvo pateiktas tik šių metų sausio 26 dieną. Juo remiantis inspekcijos viršininkė vasario 11 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo ir sudaryta komisiją, savivaldybės pastatą apžiūrėsianti rytoj.

Kitokią versiją, kodėl pastatas iki šiol nepripažintas tinkamu naudoti, dėstė Klaipėdos mero pavaduotoja, iki 2007 metų savivaldybės administracijos direktorės pareigas ėjusi Judita Simonavičiūtė. Ji teigė, kad pastate nuolat vyksta kokie nors remontai, todėl laukiama, kol jie baigsis, ir tik tada kreipiamasi dėl komisijos sudarymo.

Dabartiniai savivaldybės administracijos vadovai apie tai, kad valdžios pastatas iki šiol nepripažintas tinkamu naudoti, net nežinojo.

Sėdi šalti ir abejingi

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų priežiūros inspekcijos teisės ir bendrųjų reikalų direktorės Ivonos Šuškevič teigimu, šiuo atveju statinio pripažinimo tinkamu naudoti organizavimas yra bendra savivaldybės ir rekonstrukciją atlikusio rangovo pareiga.

Tačiau valdžios pastatą rekonstravusi bendrovė “Konsolė” – abejinga.

“Mes atidavėme objektą, jie gyvena, o mes šalti, abejingi sėdime, ir viskas”, – tvirtino “Konsolės” generalinis direktorius Kazys Skutulas.

Pradėjus tikslinti, kaip buvo įteisintas “objekto pridavimas”, ar tarp rangovo ir savivaldybės buvo pasirašytas priėmimo ir perdavimo aktas, K.Skutulas taip pat nedaugžodžiavo: “Reikia manyti, kad aktas yra”.

Paprastai rangovui pinigai už atliktus darbus yra sumokami tik tada, kai objektas yra pripažintas tinkamu naudoti, nes jį apžiūrint gali būti nustatyta pažeidimų, kuriuos statybininkai turi pašalinti už savo pinigus. Tačiau K.Skutulas patikino, kad savivaldybė su bendrove šiek tiek pavėlavusi, bet tikrai yra visiškai atsiskaičiusi.

Pakėlė stogą

Rekonstruojant savivaldybės pastatą, buvo įrengtas papildomas penktasis aukštas, kuriame įkurti darbo kabinetai. Todėl reikėjo keisti kai kurias pastato konstrukcijas, kad būtų galima pakelti stogą ir taip sukurti papildomą darbo erdvę.

Rekonstrukcijos metu taip pat buvo išplėstas ir ketvirtas pastato aukštas, pertvarkytos kai kurios antrojo aukšto patalpos, įrengtas liftas.

Savivaldybė už pastato remonto darbus “Konsolei” sumokėjo 3 mln. 684 tūkst. litų. Tačiau rekonstrukcijos kaina ir atsiskaitymas su rangovu ne vienam sukėlė įtarimų.

Konkursas remonto darbams atlikti buvo skelbiamas du kartus. Pirmajame dalyvavo 8 bendrovės, tačiau pasiūliusi mažiausią kainą – 746 tūkst. litų – laimėjo “Konsolė”. Pradėjus rekonstrukciją, iš laimėjusios bendrovės savivaldybė ėmė pirkti papildomus darbus. Vieną kartą už juos sumokėjo apie 40 tūkst. litų, antrąjį – 31 tūkst., trečiąjį – 125 tūkst. litų.

Permokėjo milijoną

Nepraėjus nė metams po pirmojo rekonstrukcijos etapo, buvo paskelbtas supaprastintas konkursas antrojo etapo remonto darbams pirkti. Dalyvauti konkurse pakviestos trys bendrovės, kurios pirmajame konkurse pasiūlė mažiausią kainą. Nugalėtoja vėl paskelbta “Konsolė”, nes numatytus darbus ji įsipareigojo atlikti už 1 mln. 735 tūkst. litų. Tačiau savivaldybė ir vėl mokėjo papildomai už nenumatytus darbus. Šįkart sumos buvo didesnės. Pirmąjį kartą sumokėta 140 tūkst. antrąjį – 867 tūkst. litų.

Taip visa savivaldybės pastato rekonstrukcija, kurią “Konsolė” žadėjo atlikti už 2 mln. 481 tūkst. litų, pabrango iki 3 mln. 684 tūkst. litų.

Pirmasis apie nekontroliuojamus pinigų srautus prabilo tuometis Kontrolės komiteto pirmininkas Vigantas Žala. Jis išsiaiškino, kad papildomi darbai buvo nupirkti neteisėtai, nes jiems reikėjo skelbti atskirus konkursus. Tačiau savivaldybei neįsiklausius į pastabas, V.Žala atsistatydino iš Kontrolės komiteto pirmininko pareigų.

“Vadinasi, vėl kažkas negero vyksta”, – išgirdęs, kad šešerius metus savivaldybės pastatas nepripažįstamas tinkamu naudoti, vakar sakė V.Žala.