Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvejyba nusinešė dviejų vyrų gyvybes
2011-08-09
Daiva Janauskaitė
Dviejų prisiekusių žvejų šeimoms šis savaitgalis nusidažė juodomis gedulo spalvomis. Paslydęs ant brastos akmenų nuskendo 25 m. sportinės žvejybos čempionas. Naktį ligoninėje mirė galvos traumą žvejyboje patyręs 76 m. senųjų žvejybos būdų žinovas.
Pagavo Nemuno srovė
Antradienį Gargždų kapinėse bus palaidotas Gargždų Kranto vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojas Marius Baranauskas. Jaunas, tvirtas gargždiškis nuskendo Nemuno srovės nuplautas nuo brastos ties Šilininkų kaimu Šilutės rajone.
M.Baranauskas buvo aistringas meškeriotojas ir sportinės žvejybos pasaulinio lygio varžybų dalyvis bei prizininkas. Jis puikiai pažinojo vandenis, tačiau neapskaičiavo, kad Nemuno lygis yra pakilęs, o upė – sraunesnė nei įprastai būna vasaros antroje pusėje.
Ankstų sekmadienio rytą M.Baranauskas su dviem bičiuliais ketino žvejoti Nemuno saloje. Kaip ją pasiekti akmenimis nuklota brasta, draugams ketino parodyti žvejybos asas.
M.Baranauskas pirmas nuėjo iki upės ir pradėjo bristi į upę nelaukęs bičiulių.
Ilgaauliais guminiais batais avėjęs vyras nešėsi nelengvą kuprinę. Srovė pargriovė slidžiais akmenimis ėjusį meškeriotoją ir ėmė nešti tolyn.
Draugai bandė jį gelbėti, bet sūkuringa upė buvo stipresnė už vyrus. Nuskendusį M.Baranauską iš upės ištraukė Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai.
Žvejyba užkrėtė tėvas
Žuvusysis – vyriausiasis Klaipėdos apskrities policijos viršininko pavaduotojo Silvijaus Baranausko sūnus. Aistringas meškeriotojas S.Baranauskas pats užkrėtė abu sūnus pomėgiu žvejoti.
Broliai Marius ir metais jaunesnis Martynas Baranauskai, dalyvaudami meškeriojimo varžybose, stebindavo ne tik garsiausius Lietuvos, bet ir pasaulio meškeriotojus.
Prieš keletą metų broliai pasaulio meškeriojimo čempionate Lietuvą išvedė į aštuntąją komandinę vietą. M.Baranauskas buvo Gargždų mėgėjiškos ir sportinės žūklės klubo "Pyla" prezidentas.
"Mes nevažiuojame ten, kur kimba, kur pagautų net kvailys. Mes važiuojame, kur sudėtinga, seklu, bloga vaga, nėra priėjimo, kur net nežinau, ar būna žuvų tokioje vietoje. Tada pasitelki visą savo išmonę, ir prasideda tyli kova su žuvimis", – prieš keletą metų dienraščiui "Klaipėda" kalbėjo Marius.
Prieš mirtį parodė televizija
Sekmadienio naktį Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriuje mirė mažlietuvis, senųjų žvejybos būdų žinovas Ervinas Prūsas. Šis vyras mirtį atnešusią galvos traumą taip pat patyrė žvejodamas.
Vienintelis pamaryje likęs bučius pynęs ir jais upines nėges gaudęs E.Prūsas visą savo gyvenimą gyveno prie Nemuno. Būdamas gyva legenda šis žmogus ne kartą buvo filmuojamas ir tapo ne vieno dokumentinio filmo herojumi.
Sekmadienio rytą Lietuvos televizija kartojo laidą apie E.Prūsą, o mažiau nei po paros pranešta apie jo mirtį.
Juknaičiuose savarankiško gyvenimo namuose pastaruoju metu gyvenęs žvejys dažną dieną važiuodavo iki savo tėviškės – Girininkų kaimo. Ten žvejodavo Nemune arba Žiogės ežere.
1935 m. gimęs vyras buvo ligotas, prieš keletą metų jam implantuotas širdies stimuliatorius, triskart per savaitę tekdavo atlikti inkstų dializę.
Paskutinis pamario Prūsas
E.Prūso gyvenimo draugė Irena Lešinskienė pasakojo, kad vyrui buvo sutrikusi koordinacija, bet jis vis kartodavo, kad važiavo ir toliau važiuos į tėviškę žvejoti.
Panašu, kad šeštadienį būdamas prie ežero E.Prūsas neišlaikė pusiausvyros, griuvo ir smarkiai susitrenkė galvą.
Dėl sunkios traumos jis pateko į Šilutės, o vėliau – į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Sekmadienį 2.20 val. medikai pranešė apie E.Prūso mirtį.
I.Lešinskienė pasakojo, kad dar pernai prisiekęs žvejys nupynė apie šimtą bučių. Moteris prisiminė, kad neturėjęs savų vaikų E.Prūsas labai mylėjo svetimus.
Kartą išgirdęs apie du vaikus auginančią našlę, likusią be pastogės dėl gaisro, paragino sugyventinę važiuoti jos sušelpti. Moteris prisiminė, kad tada nelaimėlei jie vežė ne tik maisto, bet ir pinigų.
Iš didelės šeimos kilęs E.Prūsas buvo paskutinis savo giminės atstovas Pamario krašte.
Žvejo amatą paveldėjęs iš tėvo, nuo seno gyvenusio Girininkų kaime netoli Nemuno, E.Prūsas mokėjo pasigaminti visokių žvejybos įrankių, juos remontuoti ir sumaniai gaudyti žuvis.
Jis pamokydavo norinčiuosius nėgių bučių, didelių ir mažų krepšių pynimo meno iš karklų vytelių, vaizdingai šišioniškių tarme pasakodavo apie žvejo amato subtilybes.
Vienas jo brolių prieš keletą metų mirė, kiti gausios šeimos broliai ir seserys seniai gyvena Vokietijoje.
