Egzotiškas povandeninio gyvenimo spektaklis su įstabia koralinio rifo gyvūnija ir augalais. Tokia įspūdinga interjero puošmena norėtų džiaugtis ne vienas. Tačiau specialistai pripažįsta, jog įsirengti jūrinį akvariumą vien didelio noro nepakanka.

Akvariumų istorija

Savotiški akvariumai egzistavo dar Romos imperijos laikais – pirmoji žuvis, apgyvendinta patalpose, buvo ūsorius. Šios karpinių šeimos žuvys buvo laikomos nedidelėse marmurinėse talpyklose. Vėliau romėnai vieną talpyklos sieną sukonstravo iš stiklo, kad žuvys geriau matytųsi. 1369 m. kinų imperatorius įsteigė porceliano gamybos įmonę, kuri gamino didelius porcelianinius kubilus auksinėms žuvelėms laikyti.

Ilgainiui šie indai tapo panašūs į tokius, kokiuose šiandien laikomos auksinės žuvelės. XIX a. viduryje akvariumai tapo populiariu pomėgiu, kuris sparčiai plito po Europą. 1853 m. Londono zoologijos sode atidarytas pirmasis viešas akvariumas, pavadintas žuvų namu. Philipas Henry Gosse‘as buvo pirmasis žmogus, savo knygoje pavartojęs terminą "akvariumas". Akvariumų gamyba vis tobulėjo. Karalienės Viktorijos laikais namuose laikomi akvariumai buvo mediniai, padengti degutu, tik priekinė pusė – stiklinė.

Vėliau atsirado stikliniai akvariumai su metaliniais rėmais. Ilgainiui radosi įvairiausi įrenginiai žuvims laikyti – kabinami ant sienų, kaip dalis lango, sujungti su paukščių narveliais. Akvariumai dar labiau paplito, kai į namus buvo įvesta elektra, tai yra po Pirmojo pasaulinio karo. Elektra leido sukurti dirbtinį apšvietimą, šildymą, vandens papildymą deguonimi, filtravimą. Pradžioje žmonės buvo linkę laikyti vietines žuvis ir auksines žuveles. Iš svetur atvežtos egzotiškos žuvys dar labiau masino žmones įsigyti akvariumus.

Tobulinant dervas ir silikoną, atsirado berėmiai stikliniai akvariumai. JAV akvariumai yra antras pagal populiarumą pomėgis po pašto ženklų kolekcionavimo. Šioje šalyje beveik pusė šio pomėgio puoselėtojų turi ne po vieną, o po du ar daugiau tokių įrenginių. Dabar dažniausiai naudojami berėmiai akvariumai, pagaminti ne tik iš stiklo, bet ir akrilo.

Garsiausi pasaulio akvariumai įrengti Niujorke, Monake, Plymute, Havajuose, Majamyje. Lietuvoje didžiausi akvariumai yra Lietuvos jūrų muziejuje bei Ekologijos institute Vilniuje. Prekybos centre Kaune atidarytas vienas didžiausių tokio pobūdžio patalpose įrengtų akvariumų Europoje. Akvariumas, kurio aukštis siekia 10,65, plotis – 4, ilgis – 11 m, o talpa – 170 tūkst. litrų, patenka į pirmąjį aukščiausių pasaulio akvariumų dešimtuką.

Imlūs pinigams

"Tie, kurie mano, jog tai brangu ir reikalauja nemažai priežiūros, yra teisūs", – pripažino Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo vadovas, biologas Saulius Karalius.

Pašnekovas šypsojosi, kad įspūdingos investicijos neretai nustebina ir pasiturinčius žmones, pasiryžusius įsirengti didžiulius jūrinius akvariumus.

"Retkarčiais sulaukiu verslininkų, kurie teiraujasi, kiek maždaug toks daiktas galėtų kainuoti, skambučių. Kai pradedi vardyti, kas ir kaip, žmonės sako – nieko baisaus, bet kai pasakai, kiek pinigų per metus prarys eksploatacija, dažnas apsigalvoja. Taigi kalbos apie brangumą nėra išsigalvojimas, kiekvienas turi įvertinti, kad didelis jūrinis akvariumas imlus pinigams, jo išlaikymas – taip pat", – kalbėjo pašnekovas.

Veikiausiai tai yra viena svariausių priežasčių, kodėl Lietuvoje labiau populiarūs gėlavandeniai akvariumai.

Įstaigų vizitinė kortelė

S.Karaliaus pastebėjimu, ekonominio pakilimo metu jūrinių akvariumų mada gana sparčiai plito ir mūsų šalyje – nemažai įstaigų tokiomis prabangiomis interjero detalėmis puošdavo vestibiulius, kitas reprezentacines patalpas.

"Reikia pripažinti, jog estetiniu požiūriu jūrinis akvariumas yra savotiškas prestižo reikalas. Dėl to, kad jį brangu ir sudėtinga išlaikyti, tai gali būti tam tikra įstaigų vizitine kortele. O šiuo metu tokių akvariumų nėra daug išlikę", – teigė pašnekovas.

Kuo žmones žavi būtent jūriniai akvariumai? Daugelis pirmiausia atsakytų, jog įspūdingo grožio egzotiškaisiais koralais bei tropinių vandenų ryškiaspalvėmis žuvelėmis. Be to, kaip pripažįsta specialistai, tai didesnis iššūkis povandeninio pasaulio paslaptimis besidomintiems entuziastams.

"Eksploatuojant jūrinį akvariumą, reikia žymiai daugiau žinių, supratimo. Todėl jais labiau užsiima ne vaikai, o suaugusieji. Tačiau dabar gausu ir literatūros, ir informacijos internete, tad žinių pakanka, daugelis gali tinkamai specializuotis ir susikurti puikų jūrinį akvariumą. Ir tokių žmonių Lietuvoje žinau ne vieną", – teigė patyręs specialistas.

Dėl ryklių – nuostoliai

Pasak S.Karaliaus, klaidinga manyti, jog jūriniai akvariumai labiau populiarūs visuomeninės paskirties patalpose nei gyvenamosiose erdvėse. Kaip ir tai, jog jie turėtų būti itin dideli.

"Štai pastarąjį dešimtmetį ypač populiarėjo vadinamieji nano rifai. Tai maži, 50 ar 100 litrų akvariumai, kuriuose telpa pora koralų, žuvyčių. Pavyzdžiui, du klouniukai – žuviukai Nemo tupi aktinijoje, pasirūpiname geru apšvietimu ir jau turime pakankamai žavų ir įdomų nano rifą", – aiškino pašnekovas.

Pasak S.Karaliaus, animacinio filmo išgarsintos žuvelių rūšies atstovės – klasikinės spalvingos, neagresyvios ir itin nedideliems akvariumams tinkamos gyventojos.

Pradedantiesiems specialistas rekomenduoja rinktis ne tik specialias nereiklių žuvų rūšis, bet ir minkštuosius koralus, kadangi šie reikalauja mažiau šviesos, yra ne tokie jautrūs kaip kietieji koralai, lengviau išlaikomi.

"Pradėjus nuo ryklių galima turėti tiek moralinių, tiek fizinių nuostolių", – šypsojosi pašnekovas.

Milžinai – po 500 tonų

Kiek mažiausiai litų reikėtų turėti kišenėje planuojantiems įsirengti nedidelės talpos, 100–150 litrų jūrinį akvariumą? S.Karaliaus skaičiavimu, vien techninė dalis atsieitų apie 2000–3000 litų.

Galutinė kaina priklausys nuo to, kiek prireiks gyvųjų natūralių akmenų bei kitų jūriniam akvariumui būtinų elementų. Tačiau, specialisto patarimu, dalį floros ir faunos dovanotinai ar pigiau galima pasiieškoti tarp kitų jūrinių akvariumų entuziastų.

"Tik pradinis įrengimas būtų brangesnis, nes eksploatacija santykinai atsieis nebrangiai. Mažą jūrinį akvariumą galima apšviesti lempomis, kurios yra taupios ir duoda pakankamai šviesos koralams augti. Jūrinio vandens taip pat nereikėtų labai daug, o jūrinės druskos, iš kurių gaminamas dirbtinis jūrinis vanduo, yra labai brangios", – vardijo pašnekovas.

Vis dėlto Jūrų muziejaus akvariumo vadovas pripažino, jog efektingiausi – viešieji jūriniai akvariumai, kurie pribloškia tiek gyvūnijos rūšių įvairove, tiek dydžiu – jų būna ir 100, ir 200 ar net 500 tonų vandens talpos.

Biologo teigimu, viename Kauno prekybos centre esantis akvariumas – gana unikalus atvejis Europos mastu. "Nors Europoje ir yra didesnių akvariumų viešbučiuose, šis didžiausias ar bent jau vienas didžiausių komerciniame centre", – pripažino specialistas.

Svarbi gera režisūra

Pašnekovas prisipažino, jog jam įspūdingiausi tie akvariumai, kurie atspindi koralinio rifo dvasią su visais jam būdingais atributais – tai tarsi išrėžtas nedidelis povandeninio gyvenimo gabalas, o ne imitacija, skirta tik vienos ar kelių rūšių žuvims laikyti.

"Žinoma, "sukomplektuoti" tokią atskirą ekologinę sistemą sudėtingiau, tačiau įdomiau ir įspūdingiau. Tai mokslas ir kūryba vienoje vietoje. Kaip vadinu, akvariumas yra nuolatinis paveikslo tapymas, jis be pabaigos. Tai kasdien kintantis, gyvas organizmas. Atsiranda naujų žuvų, koralų, kurie auga, tad neretai tą peizažą reikia planuoti iš anksto, kad jie vienas kito neužgožtų", – kalbėjo S.Karalius.

Tačiau, specialisto teigimu, nederėtų nuvertinti ir daugeliui įprastų gėlavandenių akvariumų.

"Jei povandeninio gyvenimo pasaulis surežisuotas puikiai, mano, kaip biologo, akimis, gėlavandeniai visiškai nenusileidžia, o kartais ir lenkia jūrinius akvariumus. Jie visiškai kitokie. Tas kitoniškumas ir žavi", – pripažino pašnekovas.

Technika ne visagalė

Ar pats akvariumų specialistas turi tokį įrenginį namuose?

"Laikiau gal kokius 25 metus, o po to pamačiau, kad gyvenant tarp akvariumų nebelieka vidinio poreikio jį turėti", – šypsojosi pašnekovas.

S.Karaliaus teigimu, kaip ir bet kuris augintis, taip ir namie laikomas akvariumas reikalauja nuolatinės priežiūros.

"Gal jis ir sukelia mažiau rūpesčių, nes yra automatinės šėryklos, automatiškai papildoma vandeniu. Tačiau bet kokiu atveju žmogus turi viską kontroliuoti ir žinoti, o technika jam tik padeda. Jei vien aklai ja pasitikėsime, laukia fiasko", – įspėjo pašnekovas.