Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Prielipas prie namo: puošiantis ar darkantis
2011-04-04
Vereta Rupeikaitė
Pagrindinė balkono misija – suteikti gryno oro gurkšnį buto gyventojams. Šie mielai panaudoja jį dar ir skalbiniams džiauti, daiktams pasidėti. Tik kartais pamirštama, kad tai fasado estetikos dalis.
Gali ir papuošti, ir sudarkyti fasadą
Kad gautume gryno oro
Balkoną turi turėti kone kiekvienas butas – taip numatyta statybos techniniame reglamente. Butų gyventojai dažniausiai neturi savo kiemo ar sodo, tad teisės aktais mėginama užtikrinti jų teisę gyventi sveikiau. Koks balkonas – atviras ar įstiklintas, tai jau architekto ir būsto savininko reikalas.
Be to, balkonas apsaugo kambario patalpą nuo tiesioginių saulės spindulių. Norėdamas mėgautis saulės voniomis, žmogus gali tai padaryti balkone.
"Kai projektuojame daugiabučius, numatome atvirus balkonus, tačiau gyventojams paliekame galimybę juos įstiklinti. Kaip tai turi būti daroma, numatyta projekte – visų butų balkonai turi būti stiklinami vienodai", – paaiškino architektas Vytautas Janušaitis.
Vis dėlto ne visi naujai pastatyti namai aplipę išsikišusiomis aikštelėmis. Statybos reglamente, pasak V.Janušaičio, yra išlygų. Pavyzdžiui, vietoj balkono gali būti įrengtas vadinamasis prancūziškas balkonas – be išsikišimo į išorę. Durų dydžio langas atsidaro į patalpos vidų, žmogus gali stovėti prie jų remdamasis į apsauginę tvorelę.
Balkono paskirtis priklauso nuo jo dydžio. Jei jis pakankamai erdvus, gali būti laisvalaikio praleidimo vieta. Žmonės pasistato lauko baldus ir praleidžia čia nemažai laiko: pusryčiauja, vakarieniauja, skaito knygas ar net deginasi.
Nedidukuose siauruose balkonuose butų gyventojai tiesiog gali įkvėpti gryno oro. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės jau nepajėgia dažnai vaikščioti lauke, pakvėpuoti grynu oru jie gali nebent išėję ar rateliais išriedėję laukan tiesiai pro savo buto duris.
Tiesa, mūsiškėmis klimatinėmis sąlygomis, mano architektas, pranašesni už atvirus yra įstiklinti balkonai su stumdomosiomis sistemomis: kai norima, galima jį maksimaliai atverti, o lyjant – uždaryti. Įstiklinto balkono naudojimo sezonas prasiplečia, be to, jis šildo lauko sieną. Jei balkonas įstiklintas protingai ir kokybiškai, netemdo kambario patalpos.
Stiklinimo mada neslūgsta
Problemų atvirame balkone gali kilti tuo atveju, jei jis blogai įrengtas: prastai nuteka vanduo, susidaro šalčio tiltai. Jei balkono grindys tame pačiame lygyje su buto grindimis, svarbu, kad iš prisnigto ar prilyto balkono vanduo nepatektų į butą. Padarius slenkstį, į balkoną nepatogu patekti, pavyzdžiui, vyresniems ar žmonėms rateliuose.
"Mūsų klimatinės sąlygos neleidžia padaryti balkonų visiškai tobulų. Ko gero, patogiausia, kai jie uždari", – svarstė V.Janušaitis.
Per daugiabučių statybos bumą prieš kelerius metus iš užsienio atkeliavo terasų ant stogų mada. "Mūsų sąlygomis eksploatuoti atviras terasas gana sudėtinga. Be to, ant daugiabučių stogų yra įrengti vėdinimo kanalai, pro juos sklinda iš visų butų išeinantys kvapai", – pagalvoti apie terasų ant stogų būtinumą patarė specialistas.
Statant naujus daugiabučius, balkonus mėgstama vadinti lodžijomis. Taip, pasak V.Janušaičio, reikėtų vadinti patalpą, kuri iš trijų pusių yra aprėminta sienomis, o ketvirta siena – iš stiklo. Lodžija įgilinta name tarsi niša.
Neabejojama, kad buto su balkonu vertė kyla. Jei balkonas atviras, jis į buto plotą neįskaičiuojamas, o jei tai įstiklinta lodžija – jos plotas irgi įvertinamas.
Didesnių gyvenamųjų erdvių išsiilgę senųjų daugiabučių gyventojai nejučiomis paverčia balkonus dar viena patalpa daiktams laikyti, įstiklinti kambarėliai įgyja savitą interjerą.
Kai kurie žmonės balkonus ne tik įstiklina, bet ir apšiltina sienas, grindis, stogelį. Kartais šiltas balkonas lieka kaip atskira patalpa, o kartais jis prijungiamas prie greta esančio kambario ar virtuvės. Buto plotas praplečiamas panaikinant buvusią lauko sieną tarp balkono ir vidaus patalpos.
Įmanomi įvairūs prielipai
Dengti, uždari balkonai, profesionalų vadinami erkeriais, mėgstami ne tik senovės, bet ir šiuolaikinėje architektūroje. Užsienyje yra pavyzdžių, kai ant seno pastato sienos prilipintame milžiniškame erkeryje įrengiamas butas per kelis aukštus. Teoriškai erkerių galima būti pakabinti kad ir daugiabučių namų belangių sienų. Gyventojai, neturėdami papildomos žemės, tiesiog ore padidintų savo buto gyvenamąją erdvę.
Specialistų teigimu, prie senų pastatų lipinti naujus, ore kabančius objektus techniškai įmanoma. Tačiau, prognozavo V.Janušaitis, teisiškai tai atlikti būtų gana sudėtinga. Jei namas daugiabutis, pirmiausia reikėtų gauti kitų kaimynų sutikimą.
"Žmonės sugaiš daug laiko, kol pasidarys projektą, gaus leidimą statybai", – svarstė architektas.
Prieš kelerius metus Kaune statant naują daugiabutį namą daug diskusijų sukėlė erkeriai, kurie, kabėdami ore, šiek tiek išsikišo už turimo sklypo ribos, pakibo virš valstybinės žemės. Galiausiai, gavus šios žemės valdytojo sutikimą, buvo leista erkeriams kabėti.
Parengti projektą, gauti kaimynų sutikimą, savivaldybės leidimą statybai reikia net tuo atveju, jei balkonas viso labo tik stiklinamas, keičiama jo tvorelė, perdažoma fasado siena. Vis dėlto senuosiuose daugiabučiuose vyraujanti medžiagų, konstrukcijų, spalvų mišrainė liudija, kad šių reikalavimų dažnai nepaisoma.
Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Petras Strimaitis:
Balkono stiklinimas priskiriamas prie paprastojo remonto darbų. Statybos įstatymas numato, kad tokiems darbams turi būti parengtas paprastesnis projektas. Prieš pradedant vykdyti darbus, reikia gauti savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą. Prieš tai buto savininko prašoma pateikti daugumos namo bendraturčių sutikimą tokiems darbams. Rekomenduojame teikti tokius sprendinius, kad jie derėtų jau prie įrengtų įstiklintų balkonų arba kad jie užduotų gerą toną visiems kitiems balkonams, jei jie būtų stiklinami ateityje. Didelių vilčių dedame į daugiabučių renovaciją, nes apšiltinant namą visi balkonai įstiklinami bendrai – tai vienas šilumos taupymo būdų. Kai kurių butų savininkai, išgriovę sieną į balkoną, ryžtasi išplėsti buto plotą. Tokiu atveju naikinama buvusi lauko siena, šiltinamos balkono sienos, grindys, lubos. Tokie darbai priskiriami rekonstravimui, tad jiems keliami griežtesni reikalavimai. Leidimų į savivaldybę dažniausiai kreipiasi tie gyventojai, kurie nusprendžia iš esmės perplanuoti visą butą, ketina keisti sanitarinių mazgų vietą ir kita. Vien dėl balkono įstiklinimo leidimo prašoma itin retai. Statistikos, kiek butų savininkų stiklina ir kitaip pertvarko balkonus neturėdami jokių leidimų, neturime. Yra pavyzdžių, kai įstiklinti ir kitaip pakeisti balkonai nedera prie bendros namo estetikos. Visiems pastato savininkams turėtų rūpėti, kaip atrodo jų namas, sprendimus priima dauguma. Žmonės nebūtinai stiklina balkonus, kai kurie namo fasadą, patenkantį į balkono zoną, išdažo jiems patinkančia, išsiskiriančia, spalva. 20 metų dirbu savivaldybėje ir prisimenu du atvejus, kai buvo kilę ginčų dėl netinkamos, nederančios fasado spalvos – pareikalavome laikytis tvarkos. Nuo praėjusių metų spalio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Statybos įstatymui, tokie darbai, taip pat ir fasado dažymas priskirti žemesnės kategorijos darbams, jiems keliama mažiau reikalavimų. Įtariu, kad bus sudėtingiau palaikyti tvarką. Šiuo metu dar galima įteisinti anksčiau neteisėtai atliktus statybos, taip pat ir balkonų stiklinimo darbus. Tačiau, norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, reikia pateikti visus reikalingus dokumentus. Jei statybos darbai atlikti neprofesionaliai, gali tekti atlikti ekspertizę, kad būtų įsitikinta, ar statinys patvarus, saugus. Jei neatsiras atestuotas specialistas, kuris padės parašą po tokiu sprendiniu, statybos įteisinti nepavyks. Kas atsakys, jei nekokybiškai įstiklintas balkonas iškris ir ką nors sužalos, apgadins turtą? Gerai, jei žmonės bent samdo įmones, kurios šiuos darbus atlieka. Kur kas pavojingiau, kai žmonės meistrauja patys.
Architektūriniai terminai
Balkonas – atvira aptverta aikštelė, išsikišusi iš pastato viršutinių aukštų išorinės sienos.
Lodžija – dengtas balkonas.
Erkeris – išsikišusi pusapvalė ar kampuota pastato sienos dalis su langais, kai kada – per kelis aukštus.
Terasa – atvira, paaukštinta (kai kada dengta) aikštelė prie namo.
