Už suvartotą elektros energiją, karštą ir šaltą vandenį bei dujas neišgali atsiskaityti tūkstančiai kauniečių

Komunalines paslaugas teikiančios bendrovės pildo juoduosius skolininkų sąrašus, į kuriuos patenka už šildymą, elektrą, vandenį ir dujas neatsiskaitę gyventojai. Vienų kauniečių įsiskolinimai kuklūs – siekia vos kelis ar kelis šimtus litų. Kiti turi susikrovę net keliasdešimties tūkstančių litų skolų kuprą.

Vagia dažnas

Bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai“ (VST) debitorinio skyriaus viršininko Domo Sabaičio teigimu, elektros energijos vagysčių Kauno mieste užfiksuojama daugiau nei rajone.

Šiuo metu bendrovei skolingi 1288 kauniečiai, 437 Kauno rajono gyventojai. Bendra elektros energijos vartotojų skola siekia 1 mln. 422 tūkst. litų. Iš jų beveik milijoną skolingi kauniečiai.

Šiuo metu didžiausias įsiskolinimas siekia kone 15 tūkst. litų.

„Elektros energiją grobsto ne tik skurdžiausio visuomenės sluoksnio atstovai. Neretai nelegalaus elektros vartojimo aktai surašomi solidžioms įmonėms, pasiturintiems, visuomenėje gerai žinomiems asmenims“, – tvirtino D.Sabaitis.

Pasitaiko, kad gyventojai ir piktybiškai vengia atsiskaityti už suteiktas paslaugas arba sąmoningai nurodo mažesnius apskaitos prietaisų rodmenis ir atsiskaito ne už visą suvartotą elektros kiekį.

Rajone skolininkų mažiau

Kauniečių įsiskolinimai vandens tiekėjams – kur kas didesni nei elektrikams. Šiuo metu bendrovei „Kauno vandenys“ gyventojai ir įmonės skolingi 6,6 mln. litų. Net 97 proc. šios sumos sudaro Kauno miesto gyventojų skolos. Tik nedidelė skolos dalis tenka Kauno rajono vandens vartotojams.

Bendrovės „Kauno vandenys“ inžinieriaus metodininko Arūno Dabrišiaus teigimu, šiuo metu yra 2230 vandens vartotojų, kurių skolos įmonei siekia 500 litų ir daugiau. Didžiausias šiuo metu užfiksuotas gyventojo įsiskolinimas siekia 24 tūkst. litų.

„Pagrindinę gyventojų skolų dalį už vandenį sudaro savivaldybei priklausančių ir neprivatizuotų butų gyventojų skolos. Dalis įsiskolinusiųjų – socialiai remtini, o neretai ir asocialūs asmenys. Tenka susidurti ir su piktybiškai už vandenį nemokančiais gyventojais“, – kalbėjo A.Dabrišius.

Labiausiai nemoka šilumos vartotojai

Bendrovės „Kauno energija“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislovas Karčiauskas tvirtino, kad jų įmonė turi daugiau kaip 15 tūkst. skolininkų, kurių bendra skola siekia daugiau kaip 22 mln. litų.

S.Karčiauskas pabrėžė, kad Kauno mieste šilumos vartotojų yra daugiau, todėl ir skolininkų skaičius čia didesnis, palyginti su Kauno rajonu.

„Didžiausi skolininkai – savivaldybei priklausančių butų nuomininkai. Turime apie keturis šimtus gyventojų, kurių skolos svyruoja nuo dešimties iki 15 tūkst. litų. Apie šiuos skolininkus jau pranešta antstoliams“, – tvirtino S.Karčiauskas.

Jo teigimu, vidutinė skola vienam butui Kauno mieste yra apie 1400, o Kauno rajone – maždaug 1900 litai.

Nemato tragedijos

Kauniečių skolos dujų tiekėjams – kiek mažesnės. Bendrovės „Lietuvos dujos“ ryšių su visuomene skyriaus atstovė Jolita Butkienė teigė, kad Kauno regiono gyventojų, skolingų už dujas, skaičius nuolat kinta.

„Vieni vartotojai skolingi litą, kiti – kelis šimtus litų. Šios skolos gali būti padengtos bet kuriuo metu – šiandien, rytoj, poryt. Todėl būtų netikslinga kalbėti apie bendrą skolininkų skaičių“, – kalbėjo J.Butkienė.

Šiuo metu „Lietuvos dujoms“ iš viso skolingi yra 25 tūkst. Kauno regiono gyventojų, kurių bendra skola siekia 900 tūkst. litų. Tačiau, kaip pabrėžė J.Butkienė, šis skaičius atėjus rudeniui gali sumažėti. Šiltuoju metų laiku dauguma gyventojų išvyksta atostogauti, todėl už tiekiamas dujas vėluoja atsiskaityti kelis mėnesius, bet susidariusias skolas ilgainiui likviduoja.

J.Butkienės teigimu, šiuo metu didžiausia skola už dujas Kauno regione siekia 30 tūkst. litų. Paaiškėjo, jog tai Kauno rajono Neveronių gyventojo įsiskolinimas. Vyriškis piktybiškai vengia mokėti už suvartotas dujas, netgi jas vagia iš kaimynų.

Kitų gyventojų skolos „Lietuvos dujoms“ – ne tokios didelės. Antai 450 Kauno regiono vartotojų dujininkams skolingi po 300 litų.

Gali negauti kredito

Komunalines paslaugas teikiančios bendrovės skolas iš gyventojų išieško pačios arba į kreipiasi į skolų išieškojimų įmones.

VST debitorinio skyriaus viršininkas D.Sabaitis tvirtino, kad įsiskolinusiems klientams pirmiausia primenama apie susidariusią skolą ir įspėjama, jog gali būti nutrauktas paslaugų tiekimas, o duomenys perduoti skolininkų informacinei administravimo sistemai (SAIS). Kliento duomenų perdavimas šiai sistemai gali turėti neigiamos įtakos norint gauti kreditą iš banko.

Bendrovės „Kauno vandenys“ inžinieriaus metodininko A.Dabrišiaus teigimu, jei vartotojo skola viršija 500 litų arba už paslaugas jis nemokėjo daugiau kaip keturis mėnesius, skolos išieškojimą perima bendrovės juridinė tarnyba. Ji siunčia įspėjimus, lanko skolininkus, sudaro skolų mokėjimo grafikus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi.

Jei komunalinių paslaugų tiekėjams patiems nepavyksta susitarti su skolininkais, šie nepaiso įspėjimų ir nemoka pagal sudarytus skolos grąžinimo grafikus, ruošiami ieškiniai teismui. Tuomet priteistas skolas išieško anstoliai. Tačiau ne visuomet ir jiems pavyksta to padaryti.