Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Istorinė tiesa dar neišaiškinta
2007-02-20
Istorinė tiesa dar neišaiškinta
Atidžiai stebiu tyrimą Seime dėl J.Abromavičiaus nužudymo. Prisimindami senus Pakaunės įvykius, vieni komisijai šneka vienaip, kiti - visiškai kitaip.
Aišku tik, kad kažkurie iš tų liudytojų kalba netiesą, kaip tas, anot spaudos, apsimelavęs generolas.
Nemalonu, kai ir vienas buvusių dešiniųjų lyderių komisijai pasakoja pasakas ir „balabaikas“, vietoj to, kad atviraširdiškai prisipažintų, ką iš tiesų yra padaręs.
Manau, kad šio tyrimo turėjo imtis ne Seimo komisija, o prokuratūra ir ypač svarbių bylų tyrėjai, kurie neleistų iš savęs tyčiotis, o kryžminių apklausų būdu per kelias valandas išsiaiškintų tikrą tiesą. Įdomu, kodėl prokurorai laukė, kol po J.Abromavičiaus mirties sueis 10 metų ir įsigalios senatis?
O aiškintis čia tikrai ir šiandien yra ką, nes praėjusio dešimtmečio pradžioje Lietuva stovėjo ant brolžudiško karo slenksčio. Tiksliau - ne ant karo, o ant chuntų režimams būdingų susidorojimų ir „tautos gryninimo“ slenksčio.
Ir aukų būta daugiau, ne vienas J.Abromavičius krito nuo pseudopatriotų-liumpenų (iš tiesų tai elementarių žudikų) rankos. Kalbama, jog dar ir gerokai daugiau žmonių buvo suplanuota nužudyti.
Daug kas anuos laikus jau baigia pamiršti, tačiau to pamiršti negalima. Puikiai atsimename, kaip Lietuvoje paskelbus Nepriklausomybę ant sankryžų miestuose ir užmiesčio keliuose ėmė budėti kažkokie barzdoti veikėjai apsmukusiomis kelnėmis ir su šautuvais ant peties.
Ar tikrai to reikėjo? Ir kas davė įsakymą taip „budėti“ žvanginant ginklais, kai Maskva tik ir laukė, kad kas nors iš lietuvių pykštels įsiutusios sovietų armijos panosėje nežinia kokio sovietų žvalgybininko pakištu šautuvėliu.
Dabar aišku, kad nežinia kieno nurodymu vykdyta ši akcija buvo nukreipta prieš atsikūrusios šalies Nepriklausomybę, nes taip norėta išprovokuoti kruvinus susirėmimus, kurių pasekmė būtų buvusi didelė sovietų karinė intervencija į Lietuvą.
O to kraujo irgi tuomet būta. Daugelis prisimena, kad sovietų armija taip pat prie tiltų ar svarbesnių objektų išdėstė savo postus.
Būdavo teigiama, kad kai tie sovietų kareiviai stabdo mašinas, nereikia sustoti. Vienas vairuotojas prie Vilniaus taip patartas nesustojo ir buvo nušautas.
Kam viso to reikėjo?
A.Butkevičiaus frazė apie „žaidimus su bombikėmis“ turi realaus pagrindo. Nes to žaidimo kulminacija buvo tilto per Bražuolę susprogdinimas bei krauju aptaškyta savanorių išvyka į mišką neva pagrybauti.
Sprogdinti tiltą, kuriuo turėjo vykti sovietų kariniai daliniai, - akiplėšiška teroro akcija, liumpenpatriotams (o realiai - politiniams debilams) padiktuota GRU karinės žvalgybos specialistų.
Galima tik įsivaizduoti, kaip SSRS generolai ir viso sovietinio režimo vadovybė būtų sureagavusi į tokią naujieną. O kokie būtų buvę atsakomieji veiksmai? Baisu net ir pagalvoti.
Daug kas iki šiol neaišku ir dėl pamiškės maišto, kuris taip pat nebuvo žaidimas, o normalioje valstybėje neįsivaizduojama akcija, kuria siekta destabilizuoti padėtį šalyje ir sukurti prielaidas sovietinės armijos invazijai.
Daug kas nebeprisimena ir to, kaip girtaujant ginkluotiems tos akcijos dalyviams Vilkijoje buvo nušauta niekuo dėta mergaitė - to miestelio gyventoja. Kas po to sėdo už grotų? Atrodo, kad ši byla taip pat buvo numarinta.
Lygiai taip pat buvo pamirštas ir kitas tų politinių išsigimėlių „žygdarbis“ - kai po Šiaulių stadiono tribūnomis buvo pakišta bomba. Tik atsitiktinumo dėka tuomet niekas nenukentėjo.
Kyla pagrįstas klausimas, kas visa tai padarė ir kas visų tų nesąmonių vykdytojams diktavo iš Vilniaus?
Atsakymas, žinoma, visada yra.
Ar to nedarė sudariusieji juoduosius sąrašus iš tų Lietuvos piliečių, kuriuos esą reikia sušaudyti laisvės vardan? Tuose sąrašuose buvo ne tik tas, apie kurį buvo kalbama, jog kažin ar jam užteks vienos kulkos.
Buvo ir apskaičiuota, kad reikia sušaudyti tiek LDDP dominuojančio Seimo narių, kad jame gali nebelikti kvorumo.
Ir ne tik Seimo nariai ten turėjo būti, bet ir paprasti žmonės, nepritarę urapatriotizmui.
O ar ne tie patys „patriotai“ išdidžiai vaikščiojo po tuometines valdžios institucijas, duris lyg banditai atsidarinėdami spyriais kareiviškais batais?
Dabar aišku, kad visais tais urapatriotais manipuliavo GRU per tam tikrus politinius lyderius diktuodami, ką reikia padaryti neva Lietuvos (o iš tiesų - sovietinio režimo) labui.
ALGIMANTAS KAZLAUSKAS
