Įvedant išsvajotąjį eurą - laidotuvių maršas

Kiekvieną dieną per Lietuvos radiją girdime laidotuvių melodiją. Pradžioje gedulinga melodija baugino, net šokiravo, bet, suvokus tokios muzikos transliavimo reikalą, tenka susimąstyti.

Lietuvos žmones baugina galimi negatyvūs euro įvedimo padariniai. Mat jiems yra žinoma, kad po euro įvedimo daugelyje Europos šalių ekonomikos kilimo poslinkių nepastebėta, o kasdienio naudojimo prekės žymiai pabrango. Ypač dažnai girdimas vokiečių nepasitenkinimas dėl markės praradimo, kadangi pastaroji ilgą laiką yra buvusi tvirta valiuta.

Mūsų šalies žmonių nuogąstavimus dėl euro galima suprasti. Jau ir taip daugelis šeimų negali galo sudurti su galu, o jei dar prisidėtų staigus būtiniausių prekių brangimas, tada jau kai kuriems iškiltų tiesiog išgyvenimo klausimas.

Tačiau Vyriausybės atstovai ir kiti valdžios vyrai tvirtina, kad Lietuva jau beveik atitinka euro įvedimui keliamus reikalavimus, todėl turi išskirtinę galimybę tai padaryti, kai tuo tarpu kitos naujosios Europos Sąjungos šalys tokiam žingsniui dar nepasirengusios.

Žmonėms tvirtinama, kad euro įsivedimo atveju palengvėtų ekonominiai ryšiai su kitomis ES šalimis, žymiai paspartėtų investicijos į Lietuvą, išaugtų biudžetas.

Finansų specialistai aiškina, kad jau dabar gyvename euro įtakoje, todėl belieka tik jo įvedimo formalumai ir nėra reikalo nerimauti dėl kainų kilimo.

Tačiau kainų didėjimas kitose Europos šalyse yra siejamas su jau buvusiomis negatyviomis tendencijomis tų šalių ekonomikoje dar iki euro įvedimo ir kai kuriomis klaidomis įvedant jį. Aiškinama, kad jeigu Lietuvoje, sakykime, būtų buvęs įvestas euras 2005 metų pradžioje, tai žymiai padidėjus kuro kainoms, be abejonės, būtų tvirtinama, jog tai įvyko dėl euro poveikio. O senosios Europos šalys Anglija, Danija, Švedija neįsivedė euro tik todėl, kad jos daugelį metų turėjo ir tebeturi labai tvirtą savąją valiutą. Todėl joms nebuvo reikalo jungtis į ES pinigų sistemą.

Tačiau žmonėms nepakanka tokių nuotrupų apie euro įvedimo privalumus. Jie daugelį metų buvo apgauti, todėl iš žymiausių Lietuvos ir kitų šalių specialistų lūpų nori žinoti viską už ir prieš. Reikėtų, kad pagaliau prabiltų ir mūsų pasiuntiniai, besidarbuojantys Europos Parlamente.

Nors referendumas dėl euro įvedimo tikriausiai jau nebeįvyks, tačiau visuomenė vis vien nenustoja jaudintis.

O gal baimė dėl euro įvedimo yra perdėta? Gal kada nors dėl perdėtos baimės ir abejonių tik pasišaipysime, kaip kad kažkada buvo Vokietijoje, kai buvo statomas pirmasis geležinkelis. 1835 metais tarp Fiurto ir Niurnbergo prasidėjo pirmojo geležinkelio statybos darbai. Tuomet Bavarijos medicinos kolegijos buvo paprašyta geležinkelio įvedimo reikalą įvertinti medicininiu požiūriu. Medicinos žinovai nusprendė: medikų nuomone, negalima tiesti jokių geležinkelių! “Žmonių nervų sistema nukentės, jeigu jie važinės traukiniais. Tačiau, jeigu tas geležinkelis vis dėlto bus nutiestas, tai reikėtų mažų mažiausiai aptverti jį iš abiejų pusių lentų tvora. Jeigu taip nebus padaryta, valstiečiai, šalia kurių žemės valdų važiuos traukiniai, patirs lengvą galvos smegenų sukrėtimą.”

Aišku, dabar ši anuometinių profesorių nuomonė yra juokinga, nes ji atrodo smarkiai pasenusi ir naivi. Nors Bavarijos medicinos kolegija ir apsijuokė, tačiau galima būtų pagalvoti, jog jos specialistai iš dalies buvo teisūs. Juk žmonės tapo pastebimai nervingesni, tik vargu ar tai galima būtų sieti su geležinkelio atsiradimu.

Tai gal ir mes neturime bijoti euro, kad kada nors netektų nusivilti ar apsijuokti. Vis dėlto tokį svarbų žingsnį žengti derėtų tik tvirtai įsitikinus jo saugumu.

SABINA MINKEVIČIENĖ