Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Teisingumas yra valstybės pamatas
2005-12-23
NAGLIS PUTEIKIS
Teisingumas yra valstybės pamatas
Lotyniškas posakis „Justitia est fundamentum regnorum“ šiandien yra iškalamas ant kiekvieno teismo pastato ir spausdinamas kiekvienoje teisinėje knygoje.
Šis posakis visada kelia dvejopus jausmus turint omenyje tas problemas, su kuriomis susiduria teisėsauga, ir nuomonę, kurią apie teismų darbą turi susidarę mūsų piliečiai.
Tačiau teisingumo mūsų valstybėje kažkaip nepadaugėjo. Nežinia, galbūt mūsų reikalavimai griežtėja, tačiau rodosi, kad teisingumo pas mus mažiau nei jo buvo, tarkime, 1998 metais. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas nuteisia žurnalistą, kuris „burokevičininką“ pavadino kolaborantu.
Lietuvių liaudies patarlė sako, kad už teisybę nepykstama. Deja, penkioliktaisiais Nepriklausomybės metais už teisybę ne tik pykstama, bet ir baudžiama. Šioje situacijoje juokingiausia yra tai, kad vargu ar teisėjas buvo kieno nors spaudžiamas, vargu ar gavo kyšį. Tikriausiai šį sprendimą teisėjas priėmė savo valia, nes vadovavosi savo gėrio ir blogio, taip pat ir teisingumo suvokimu.
Žmonės, dirbantys savivaldybėse, gali papasakoti, kaip vienas ir tas pats teismas seniūnų atleidimo ir paskyrimo atveju priimdavo visiškai skirtingus sprendimus.
Kai kas nors paklausia, kodėl buvo skirtingi sprendimai, teisėjai turi parengtą atsakymą: skiriasi faktinės aplinkybės, bet tų aplinkybių komentuoti negalima, nes jie bylos nenagrinėjo, todėl jų nežino, ir visuomenė klausinėti negali, nes tai bus spaudimas teismų nepriklausomumui.
Kai išnyksta teisingumas, galvas pradeda kelti visokie niekadėjai, biurokratai ir cinikai. Jie neatlieka savo pareigų, tyčiojasi iš žmonių ir jeigu ką nors ir pasiūlo, tai kreiptis į teismą. Toks cinikas biurokratas taip elgiasi todėl, kad stuburo smegenimis suvokia, jog sprendimas nebus žmogaus naudai.
Ar po to galime stebėtis, kad žmonės ilgisi sovietinių laikų? Manau, jog daugelis žmonių anų laikų ilgisi ne tiek dėl gero gyvenimo, bet todėl, kad šiandien Lietuvoje baigia išnykti bet koks teisingumas.
Taip atsitiko todėl, kad Lietuvoje visomis išgalėmis ir formomis klesti „specialistų“ ir „ūkininkų“ kultas. Miestus valdo ne visuomenės atstovai, bet „geri ūkininkai“. Ūkininkai ir specialistai valdo miesto komunalinį ūkį ir transportą. Savivaldybės administracija tokių „specialistų“ nekontroliuoja, nes specialistai esą žino daugiau. O specialisto žodis - įstatymas.
Savivaldybė nekontroliuoja jai priklausančių komunalinių įmonių, todėl jų direktoriai nevaldomai savivaliauja ir nevaržomai „ūkininkauja“.
Bendrovės „Klaipėdos energija“ direktorius V.Valutis vėl pradėjo Lietuvoje vystyti kooperacinį judėjimą prie valstybinių įmonių: „Klaipėdos energija“ kuria keistus „uabukus“, kuriuose ji turi 49 proc. akcijų, o kitą paketą valdo kitas „UAB“, kuriame „Klaipėdos energija“ taip pat valdo 49 nuošimčius akcijų. O trečiajame ar ketvirtajame analogiškame „uabuke“ kyšo ir paties V.Valučio ausys.
Visi minėti „naujieji kooperatyvai“ kaip ir senais laikais naudojasi motininės įmonės darbuotojais, automobiliais, patalpomis, ryšiais, pinigais, kuriuos sunešame kas mėnesį už šildymą ir karštą vandenį. Kai mokesčių mokėtojai naiviai klausia, ar „Klaipėdos energija“ tikrai dalyvauja tokiame „kooperatiniame“ judėjime, jiems yra atsakoma, kad tai - komercinė paslaptis.
Todėl šiluma Klaipėdoje nėra pigiausia Lietuvoje. Todėl esame priversti vietoj vienos knygutės apmokėti keturias sąskaitas už komunalinius patarnavimus, o į Kuršių marias veržiasi srutos.
Jeigu tokia savivalė galima komunaliniame sektoriuje, kodėl ji negalima teismų darbe? Kiekvienas nori savo neginčijamos tiesos dalies. Kiekvienas nori būti specialistas, kurio žodis - įstatymas. Teisininkai taip pat žmonės, todėl jie sau pasiėmė teisingumo monopolį.
Teisingumas yra mūsų valstybės pamatas, taigi ta valstybė jau nebe mūsų, bet specialistų rankose.
