Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2009-04-02
Šiandien per šalį nuvilnys basų policininkų protesto akcija. Jiems reikia pinigų. Kaip ir duobėtus kelius lopantiems kelininkams, moksleiviams ir studentams, medikams, net valdininkams, be kurių – kad ir kaip nepopuliaru būtų sakyti – valstybė taip pat nustotų egzistavusi.
Kitą savaitę turėtų paaiškėti, kuriose srityse ekonominį sunkmetį išgyvenanti Lietuva taupys labiausiai. Biudžeto išlaidas Vyriausybė žada mažinti 3 mlrd. litų, daugiausiai investicijų programų bei institucijų biudžetų sąskaita. Likimo ironija, tačiau panašios sumos, kovotojų su korupcija teigimu, valstybė netenka dėl neskaidrių viešųjų pirkimų.
Pernai viešųjų pirkimų būta maždaug už 13 mlrd. litų. Palyginus kad ir su šiuometiniu valstybės biudžetu (25 mlrd. litų), susidaro įspūdinga suma. Organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus pernykštėje "Korupcijos žemėlapio" apklausoje nustatyta, jog 33 proc. įmonių vadovų pasinaudojo pažintimis, kad laimėtų viešuosius pirkimus. Pagal korumpuotumą pirkimus lenkia tik viena procedūra – žemės paskirties keitimas. Vadinasi, vien pernai apie 4 mlrd. litų iš valstybės biudžeto galėjo pasisavinti "draugų ratas".
Ekonominio nuosmukio metu kiekvienas valstybinis užsakymas tampa dar svarbesnis, kova dėl jo – dar aršesnė. Valstybė savo ruožtu turi būti suinteresuota įsigyti tik tai, kas būtina, ir už pačią optimaliausią kainą. Norint maksimaliai sumažinti galimybes atsirasti korupciniams santykiams, reikia kiek galima labiau sumažinti tiesioginius kontaktus tarp pirkėjų ir pardavėjų.
Dar prieš pusmetį visuomenei buvo su pasididžiavimu paskelbta apie diegiamą elektroninę viešųjų pirkimų sistemą, kuri esą leis tiekėjams konkursuose dalyvauti neišeinant iš savo kabinetų. Maža to, kiekvienas mokesčių mokėtojas keliais kompiuterio klavišų spragtelėjimais galės patikrinti savo savivaldybės, bet kurios ministerijos ar kitos valstybinės institucijos viešiesiems pirkimams leidžiamų lėšų srautus. Skelbta, kad dėl tokio savotiško elektroninio aukciono sumažėtų proceso kaštai ir viešam pirkimui vykdyti valstybės institucijos išleistų 10–15 proc. mažiau.
Vizija graži, tačiau kažkodėl šios sistemos sparčiu diegimu buvo susirūpinta tik pastarosiomis savaitėmis.
Vakar pranešta, jog siekdama padidinti viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir efektyvumą Vyriausybė įpareigojo valstybės valdymo institucijas viešai skelbti detalesnę informaciją apie planuojamus atlikti viešuosius pirkimus ir jų vykdymo eigą. Be to, Vyriausybei pavaldžios institucijos įpareigotos užtikrinti, kad per elektroninę sistemą būtų perkama ne mažiau kaip 50 proc. prekių ir paslaugų. Tiesa, ši norma – tik siekiamybė. Ir tik 2010-iesiems.
Viešųjų pirkimų tarnyba dar 2008-ųjų rugpjūčio 8-ąją oficialiai paskelbė, kad "nuo 2008 m. rudens elektroninius viešuosius pirkimus, naudodamos Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą, galės vykdyti visos perkančiosios organizacijos" ("Viešųjų pirkimų tarnybos" informacinis biuletenis Nr. 4).
Keista, tačiau tas "galės" kažkodėl virto neįveikiama kliūtimi ir iki šiol taip yra atliktas tik vienas viešasis pirkimas.
Žinoma, elektroniniai pirkimai – ne panacėja nuo korupcijos šioje srityje. Juoba kad yra dar bent viena skylė, pro kurią į šešėlį gali toliau sėkmingai plaukti valstybės lėšos, – apribojimai viešiesiems pirkimams. Juk iki šiol išskiriami mažos vertės pirkimai – kai prekių ar paslaugų vertė yra mažesnė nei 100 tūkst. Lt, o darbų – mažesnė nei 500 tūkst. Lt (be PVM). Kas garantuos, kad valdininkas, gaunantis gerokai apkarpytą algą, ir verslininkas, kuriam šiandien kiekvienas litas yra gyvybiškai svarbus, nesusitars slapta?
