Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
ES galvos skausmas – Graikija
2010-02-12
BNS, BBC, "EUobserver", "Euronews" inf.
Vakar Briuselyje susitikę ES lyderiai sprendė, kaip išvengti ekonominės katastrofos. Jie sutarė padėti skolų prislėgtai Graikijai, nes krizė gali išplisti ir pažeisti kitas euro zonos valstybes.
Žada nepalikti likimo valiai
Vienos dienos viršūnių susitikimas, kurio pradžia dėl smarkaus snygio, užklupusio beveik visą Europą, buvo atidėta, vyko ne toje vietoje, kur paprastai rengiami Bendrijos vadovų susitikimai.
ES pirmininkaujanti Ispanija dar trečiadienį paskelbė, kad Bendrijos narės padės Graikijai spręsti jos skolų krizę, kuri kelia grėsmę kitoms euro zonos valstybėms, turinčioms didelį biudžeto deficitą.
"Mes turime paremti Graikiją, tai akivaizdu. Europa ir euro šalių grupė tai padarys", – sakė Ispanijos vyriausybės vadovas José Luisas Rodríguezas-Zapatero. Šis pareiškimas buvo skirtas finansų rinkoms nuraminti. Konkrečių pagalbos priemonių ES lyderiai kol kas neskelbia.
Ketvirtadienio susitikimas tapo savotišku kovos krikštu Europos Vadovu Tarybos pirmininkui Hermanui van Rompuy. Politikas pareiškė, kad Graikijai paprašius, ES skirs jai finansinę paramą. Tačiau Atėnai to kol kas neprašo, nors vyriausybei reikia maždaug 53 mlrd. eurų biudžeto deficitui padengti ir 300 mlrd. eurų vertės skoloms administruoti.
Investuotojai būgštauja
Kaip sakė savo pavardžių nenorėję skelbti diplomatai, tam tikras skaičius valstybių pristatys deklaraciją, kurioje reiškiama parama Graikijai. Tai veikiausiai bus bendrų principų pareiškimas, nors biržų analitikai vis dar nori pamatyti negailestingą statistiką.
Daugiau konkrečių detalių veikiausiai paaiškės pirmadienį po šešiolikos euro zonos valstybių finansų ministrų susitikimo Briuselyje.
"SJS Markets Ltd" Honkonge vyriausiasis investicijų strategas Dariuszas Kowalczyckas sakė, kad investuotojai būgštauja, jog ES viršūnių susitikimas baigsis tik politine deklaracija, o ne konkrečiu pagalbos Graikijai planu.
Tarptautinėms rinkoms nerimaujant dėl Graikijos problemų, euro vertė nuo gruodžio pradžios smuko maždaug 10 proc.
Nestabili padėtis ir Graikijos viduje. Šią savaitę Atėnuose streikavo valstybės tarnautojai. Jie baiminasi, kad vyriausybės paskelbta griežtos ekonomijos programa nusmukdys gyvenimo lygį. Demonstrantai reikalavo, kad už krizę mokėtų stambusis kapitalas, o ne paprasti graikai.
Atsakomybė tenka visiems
Kitos valstybės supranta, kad padėtis Graikijoje kelia grėsmę visai euro zonai, todėl atsakomybę turi pademonstruoti visi jos nariai. Stipriausi euro zonos ūkiai Prancūzija ir Vokietija drauge rengia pareiškimą dėl politinės paramos Atėnams, sakė vienas prancūzų diplomatas, pageidavęs neskelbti jo pavardės.
Svarstomos įvairios pagalbos suteikimo Graikijai galimybės, pavyzdžiui, dvišalė finansinė pagalba iš kai kurių euro zonos valstybių, kredito linijos skyrimas, paskolų garantijų suteikimas ar šalies obligacijų pirkimas, sakė vienas diplomatas.
ES valstybės laikosi skirtingų pozicijų dėl galimo Tarptautinio valiutos fondo dalyvavimo teikiant paramą. Kai kurios euro zonos valstybės nuogąstauja, kad tai būtų politinė katastrofa bendrai Europos valiutai.
Paryžius ir Berlynas nori, kad Europos deklaracija apsiribotų tikslų ir ketinimų įvardijimu, o konkretus veiksmų planas būtų parengtas vėliau, sakė vienas prancūzų diplomatas ir pridūrė, kad Vokietija išreiškė nepritarimą konkrečioms detalėms.
"Visos Europos šalys susiduria su biudžeto problemomis ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, nelengva įtikinti žmones, kad jie turi padėti Graikijai", – sakė vienos Europos valstybės vyriausybės pareigūnas.
ES viršūnių susitikimo darbotvarkėje daug dėmesio buvo skirta ir Ispanijai bei Portugalijai, kuriose krizė vis dar tęsiasi. Ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys rodo, kad Ispanijos ekonomika praėjusių metų ketvirtą ketvirtį smuko 0,1 proc. Ji vienintelė iš ekonomiškai stiprių Europos šalių dar neišbridusi iš recesijos.
