Dažyti plaukai netrukdo konsultuoti milijonierių
Gelsvai dažyti ir jaunatviškai suvelti plaukai, laisva apranga - socialinių mokslų daktaro, psichologo ir Kauno jaunimo mokyklos direktoriaus Tomo Lagunavičiaus įvaizdis. Tačiau 46 metų vyrui tai netrukdo už pinigus konsultuoti solidžius ir turtingus verslininkus.
Investicija į save
Anksti ryte Tomas pusvalandį medituoja, po to - sportuoja. Jėgos bėgimo takelis, treniruokliai, kompiuteris ir šimtai knygų - tame pačiame kambaryje: „Aš labai daug dėmesio skiriu sau. Kūnui, greitajam skaitymui, atminčiai, smegenų aerobikai, pojūčiams, meditacijai, švarai."
Jis nori būti profesionalus konsultantas, todėl ryte su savimi padirbėjęs pusantros valandos, po to puikiai dirba aštuonias. Kruopštumo ir ištvermės, matyt, įgavo dar tuomet, kai buvo TSRS plaukimo rinktinės narys: 6.15 val. turėdavo plaukti po 15-16 kilometrų atvirame vandenyje, o po to 3-5 kilometrus - uždarame baseine.
Tomas specialiai pasirinko tokį įvaizdį - jis gali būti visoks, nors dauguma T.Lagunavičiaus klientų - solidūs verslininkai. Tarp jų yra nemažai moterų. Socialinių mokslų daktaro teigimu, nėra didelio lyčių skirtumo: „Dirbant ir su vyrais, ir su moterimis didžiausios reikšmės turi tų žmonių susikurtas gyvenimo scenarijus."
Į prezentaciją - tanku
„Propaguoju ne keistumą, bet alternatyvų mąstymą, - su vienu taekvondo pradininkų Lietuvoje kalbėjomės jo bute Kauno centre, greta šv.Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios. - Nei menininkas, nei verslininkas negali užsidaryti vienoje sferoje."
8-10 milijardų. Tokias sumas valdantys verslininkai, pasak T.Lagunavičiaus, niekada nepriima sprendimo pagal vieną kriterijų: „Jie tarsi žaidžia strateginį žaidimą ir išbando keliolika sprendimo būdų. O iš viso egzistuoja 35 sprendimo būdai."
Žaidimas ir verslas yra susiję. Aštuonis milijardus reikia investuoti nesivadovaujant vienu, net ir pasiteisinusiu, būdu. Nestandartiškai mąstantys verslininkai, įsitikinęs T.Lagunavičius, pasiekia labai gerų rezultatų. Pavyzdžiui, Richardas Bransonas, - išskiria garsiausią britų verslininką Tomas, - pardavinėja tradicinius projektus, tačiau priima alternatyvius sprendimo būdus. Į prezentaciją atvažiuoja tanku, atskrenda sraigtasparniu, virvėmis nusileidžia nuo dangoraižio."
Leidžia viską pajusti
Mokyklos direktoriaus konsultacijos kainuoja iki 2500 litų. Save atradęs gyvenime vyras nesiskundžia seminarų ar užsakovų trūkumu. Psichologas šyptelėja: kartais jis vilki ir kostiumu, ryši kaklaraištį. Bet taip pat gali savo studentams pasakoti anekdotus, kalbėtis gyvenimiškomis temomis ir kartu valgyti saldainius.
„Mes gyvename spektaklių visuomenėje. Prekės kainai svarbi ne tik kokybė, bet ir įvaizdis", - kalba T.Lagunavičius. Ir pateikia pavyzdį apie vienos firmos sportinius batelius. Pardavimai, kai batelius pradėjo reklamuoti Britney Spears, padidėjo 75 proc., o po trejų metų, atsisakius Britney paslaugų, kaina sumažėjo per pusę.
Ar jis nėra veidmainis? Psichologas purto galvą: „Mes turime daug vaidmenų ir vaikystėje kūrėme save pagal tėvų, filmų, knygų scenarijus. Aš galiu būti charizmatišku tėvu, sausu specialistu, nemąstančiu ir neintelektualiu komedijos žiūrovu. Leidžiu sau viską pajusti."
Pagrindinis kriterijus - laimė
Kalbėdamas T.Lagunavičius nuolat išraiškingai gestikuliuoja. Ką apie tai pasakytų psichologas? Nepasitikėjimas savimi?
„Gestais jungiu mintis su judesiais. Privalau „kalbėti" veidu, judesiu, kūno padėtimi ar gestais. Svarbu, ne ką sakai, o kaip tave supranta! Bet negalima rodyti nepasitikėjimo gestų, - Tomas demonstruoja ir aiškina gestus. - Kalbėdamas ir klausydamas privalai galvoti, nes kitaip tave „paims", išprovokuos."
Versle, mano T.Lagunavičius, svarbu ne nuoširdumas, o nauda: „Kas sakė, kad nuoširdumas - dorybė? Versle svarbiausia subalansuoti vadybos kriterijus. Kartais nuoširdumas žeidžia. Tarkime, po gimdymo nutukusiai moteriai galime pasakyti teisybę, bet kam to reikia? O jei kažką prapjovei, privalai užsiūti! Laimei tarnauja tiesa, grožis ir gėris. Bet jei šią akimirką kažkas iš jų nepadeda - reikia atsisakyti."
Verslininkai vartosi ant grindų
Solidus verslininkas numeta į šalį švarką ir, iš šalies atrodydamas juokingai, net kvailai, vartosi ant grindų, imituoja verksmą, juokiasi, šoka. Tai - buto, išvertus iš japonų kalbos - nakties šokis.
Konsultuodamas T.Lagunavičius propaguoja Japonijoje kilusį dadaistinį šokį: „Prieš dešimtis tūkstančių metų buvome žuvys. Tai - šokio esmė. Prisimename sutramdytus ar neišsiliejusius vaikystės ir paauglystės jausmus."
Taip, jis mato įvairius verslininkų veidus, kalbasi ir su milijonieriais įvairiausiomis temomis, tačiau juos užmiršta, vos tik šie uždaro duris. Žmonių gyvenimą Tomas skirsto į penkias erdves: darbo, mokslų, šeimos, laisvalaikio ir intymumo, kurį mato tik patys artimiausi žmonės: „Gerbiu verslininkus, kurie nebijo rizikuoti. Tačiau dirbant negalima užmiršti atsakomybės savo kūnui, nukirsti laisvalaikio bei intymumo. Neatsižvelgdami į tuos dalykus verslininkai perdega, neranda gyvenime prasmės ir džiaugsmo."
Negali turėti savo verslo
Ar mokslines knygas rašantis ir daug suprantantis psichologas nebijo būti kitų nesuprastas? T.Lagunavičius purto galvą, nes nenori priklausyti kažkokiam žmonių ratui: „Aš noriu būti profesionalus specialistas. Man patinka mokyti, o kai pasiekiu gerą rezultatą, dar nuostabiau! Dar man patinka matyti ir išleistas savo knygas."
Jis skaito bent dešimt knygų vienu metu. Ir nepainioja verslo su laisvalaikiu, todėl atsisako kelionių su verslininkais. Išraiškingas gestas: visų pasaulio pinigų neuždirbsi!
Provokuojamas, kodėl „viską žinantis" konsultantas neturi solidžios nuosavos kompanijos, ramiai paaiškina: „Konsultantas dažnai mato tai, ko nemato kitas. Bet negali turėti savo verslo, nes tuomet jis jau nebus geras konsultantas. Kopijuos kitų verslą, bandys prisitaikyti."
O pinigai? T.Lagunavičius nukerta: „Nelįskime į mano sąskaitas. Lėšų jose pakanka, o labai atvirai kalbėtis galiu tik su ypač artimais žmonėmis - mama, sūnumi, seserimi, drauge. Moteris man reikalinga - tai dalelė, kurios niekada neturėsiu."
Budistai mokė neprisirišti
Mylimiems žmonėms jis mielai leidžia pinigus. O sau - menams, knygoms, kompiuteriui, sportui. T.Lagunavičius tris kartus lankėsi Korėjos vienuolyne. Budistai jį mokė neprisirišti prie daiktų.
„Tačiau to neišmokau, - juokiasi T.Lagunavičius. - Kitaip jau būčiau pasiekęs nirvaną. Bet man nereikia namo. Kompiuterį, treniruoklį, knygas, jei pavogs, galėsiu nusipirkti."
Bet jis neslepia, kad yra labai prisirišęs prie bendravimo, scenarijų kūrimo: „Galiu būti vegetaras, bet labai mėgstu skaniai iškeptą mėsą. Ir beprotiškai mėgstu saldumynus. Tiramisu, karališka kava su putele... Oi, jau prasidėjo seilėtekis..."