“Lietuvės taip nusipiginusios, kad pradeda erzinti”

Su Arūnu Acumi susipažinau maždaug prieš dvidešimt metų, besimokydama Maskvos Lomonosovo universitete. Tada lietuvių aspirantų grupelė visiems atrodė kaip tikro vyriškumo pavyzdys. Arūnas buvo pats galantiškiausias iš visų. Prisimenu, kaip mano bendrakursės graikės netgi piktinosi, kad lietuviai vyrai per daug dėmesio rodo moterims: atidaro duris, praleidžia į priekį, padeda apsivilkti paltą, mat toks elgesys pažeidžia jų lyčių lygiateisiškumo sampratą. Mes, kelios lietuvaitės, gynėme mūsų vyrus, prašydamos vakariečių jų negadinti feministinėm nuostatom.

Dabar Arūnas Acus – Klaipėdos universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras. Jo Socialinio elgesio nukrypimų sociologijos“ kursas – ypač populiarus tarpe studentų.

- Arūnai, kaip Jūs vertinate užsieniečių išsakomus komplimentus Lietuvos moterims ir lietuvių vyrų nuvertinimą, tarsi jie būtų mažiau įdomūs ir patrauklūs nei užsieniečiai?

- Tai šmeižtas ir pavydas. Lietuvos vyrai – patys gražiausi. Vakariečiai mūsų nesupranta, nes gyvename pagal visai kitokią filosofiją. Manau, lietuviai yra panašūs į japonus. Japonai turi “bušido“, o lietuviai – “lešido”, tai yra lietuvio vyro kario kelią. Jo pagrindiniai principai yra tokie – gyventi audringai, pavojingai ir trumpai. Baisiausia tikram lietuviui – ”peraugti” kaip lepšiui. Juk trijų dienų lepšiukas gražus, o paskui... Tad užsieniečiai tikriausiai ir sutinka tokius lepšius. Nes tikri vyrai – žygyje, skrydyje arba kalėjime. Manau, kad tokių tikrų vyrų Lietuvoje yra gal 15 tūkstančių. Kur bebūčiau, Barselonoje ar Paryžiuje, Londone ar Romoje, visada atpažinsiu tikrą lietuvį. Jis eina tiesiai, žiūri tik prieš save, keliai truputį sulenkti, pasiruošęs šuoliui, smūgiui, netikėtumui. Jei nuo jo žydrų akių žvilgsnio bąla negrai ir užšąla karšta arbata, žinau, kad galiu prieiti ir pasakyti: “Sveikas, lietuvi, sveikas, mano sielos broli”. Mes, lietuviai, esame gimę valdyti Paukščių Taką ir su mažiau nesutiksime.

- O kaip jūs vertinate į Lietuvą atvykusius užsieniečius vyrus?

- Valkatos, jie net savo šalyse svetimi. Atvažiuoja čia pigių moterų. Lietuvės dievinamos, nes yra pigiausios. Mane labai domina statistika. Pagal ją Vokietijos viešnamiuose daugiausia dirba lietuvės. Jų daugiau nei rusių ar ukrainiečių, o juk mūsų tautų skaitlingumai – nesulyginami. Pamenu, viena vertėja vis bandė mane įtikinti, kad turkai daug geresni vyrai nei lietuviai, nes jie apsipjaustę. Aš pats mačiau, kaip tie patys turkai iš jos tyčiojosi. Ir man visa tai reikia kęsti? Ir dar, kai šešiasdešimtmečiai skandinavai mano studentėms nuomoja butus, perka prabangias mašinas, o tų merginų tėvai dar ir džiaugiasi, kad jų dukrelėm taip pasisekė, mane pradeda imti siutas.

- Tai kokia gi jūsų nuomonė apie Lietuvos moteris?

- Kažkada maniau, kad visos moterys yra kaip mano mama, sesuo ir žmona. Gaila, Dievas nedavė dukters. Bet pasirodo, kad yra visai ir kitokių. Lietuvės taip nusipigino, kad pradeda erzinti. Jos tapo neįdomios, prarado paslaptį. Anksčiau jos buvo kažkokia brangi siektinybė, o dabar – nusileido iki mūsų vyrų lygio. Manau, tikram lietuviui lietuvės yra per šaltos ir dažnai primena kasos aparatą.

- Tai kur lietuviams reikia ieškoti tų tikrųjų moterų?

- Skandinavų mitologijoje egzistavo tokia vieta – Valhala, kur išeidavo žuvę kariai. Manau, kad ten, tame amžiname rojuje, jų ir reikia ieškoti... Manau, kad kiekvienas vyras visada stovi ant pasirinkimo slenksčio – laisvė arba moteris. Jeigu pasirinksi moterį – tu nebe karys. Tad tai pasirinkimas tarp to, ar būti kurmiu, ar būti ereliu.

- Tokiu atveju turėtumėte neprieštarauti “nutekančiom“ į užsienį lietuvaitėm.

- Lietuvoje išlieka geriausi ir blogiausi, tad čia vidutinybių nėra. Tegu teka kas nori, nes nuteka “varlės” temperamento moterys, kurios mylisi kaip vėžiai upelyje, tai yra besimylėdamos užmiega... Užsieniečiams geros ir tokios. Manau, kad didžiausia klaida padaryta buvo 1276 metais, kai prūsai su kryžiuočiais pasirašė Christianburgo sutartį, pagal kurią prūsams buvo primesta monogamija, uždrausta grobti ir vogti moteris. Pažiūrėkit, kas iš to išėjo – prūsai išnyko. Moters laimė – “Jis nori”, ir daugiau niekas nėra svarbu, nes jis geriau žino, ko ji nori ir ko jai reikia.

- O koks dabar moters vaidmuo Lietuvoje?

- Tikrai per didelis. Jos per daug užsikrauna ant savo galvos. Visos tos šnekos, kad moteris laiko tris namo kampus, – nenormalu. Vyras privalo laikyti visus keturis namo kampus! Manau, Lietuvoje būtina kurti Didžiojo Falo ordiną, kad grąžintų moteriai laimę, tai yra pastatytų ją į vietą. Aišku, kai vienoje angliškoje knygelėje perskaičiau, kad mėlynojo banginio falas siekia net tris metrus... ( Įsivaizduokite Sabonį su ištiesta į viršų ranka ir dar pora sprindžių)... Tada supratau, kad mūsų ambicijos per didelės... Bet kokiu atveju man labiausiai patinka Šiaurės Kaukazo šalių šeimos modelis. Ten dar išlikęs tikrasis vyriškumas, kurio akivaizdoje moteriai nelieka nieko kito, tik būti tikra moterimi. Taip pašalinami nereikalingi du poliai šeimoje. Viskam turi vadovauti vyras!

- Tai koks yra tas idealus vyras ir ideali moteris?

- Vyras – vadovaujantis, lemiantis, priimantis sprendimus, užtikrinantis saugumą ir meilę. Moteris gi atsakinga už jaukumą, ji privalo sugebėti atleisti, suprasti, paguosti. Žinoma, vargu ar mes, lietuviai, būsime tokie turtingi ar išsilavinę kaip Vakarų europiečiai, bet tai nereiškia, kad esame mažiau garbingi ir orūs. Tai du paskutiniai lietuvių bastionai, ir jie man brangesni už turtą ar išsilavinimą. Kad įrodyčiau, jog esu garbingas ir orus, esu pasiryžęs daryti net didžiausias kvailystes...