Nepaprasto grožio fiordai ir ežerai, snieguotos kalnų viršūnės net vasarą, tyla ir ramybė, vaiski žaluma ir krištolinis lietaus gaivalas. Dažno turisto akiai toks Norvegijos veidas atrodo patrauklus.

Grožis iškart neatsivėrė

Neseniai kemperiu po šią Skandinavijos šalį keliavo vilniečiai bendrovės "Balto media" valdybos narys Paulius Kovas su žmona aktore Nijole Narmontaite ir jų bičiuliai iš Klaipėdos Sigutė ir Kęstutis Jusaičiai.

"Norvegija – viena tų šalių, kurią mudu su Nijole norėjome pamatyti. Arba pasiekti ją mašina, arba nuplaukti jachta. Kai draugai pakvietė į kelionę, apsidžiaugėme. Kemperiu niekada nebuvome keliavę – tai kitoks atostogavimo būdas. Buvo įdomu jį išbandyti", – pasakojo P.Kovas.

Nuvažiavę į Rygą, iš ten keltu lietuviai persikėlė į Stokholmą. Pagrindinis jų tikslas buvo ne išnaršyti visą Skandinaviją, o aplankyti Norvegiją. Per beveik tris savaites palei Norvegijos fiordus jie apsuko didelį ratą. Miestų stengėsi vengti – gėrėjosi fiordais, kalnais, salomis, ilsėjosi.

Kai kurie fiordai ypač dideli, per 200 kilometrų lyg pleištai įsigraužę į žemyną. Pats gražiausias – Geirangerio fiordas, vadinamas Norvegijos perlu. Į jį keliauninkai važiavo du kartus. Kai atvyko pirmąjį, fiordas ir slėnis skendėjo debesyse. Kai, apsukę ratą fiordų pakraščiais, grįžo į Geirangerį maždaug po savaitės, slėnis lietuviams atsivėrė visu grožiu.

"Planuoti kelionę į Norvegiją – loterija. Vienas mano draugas Geirangerio slėnyje lankėsi prieš trejus metus – tada ten buvo 37 laipsniai karščio. Kai mes ten atvažiavome, oro temperatūra tesiekė 15 laipsnių šilumos, buvo apsiniaukę", – pasakojo P.Kovas.

Kadangi beveik visą kelionę lijo, iš kiekvieno žemės plyšio, iš po kiekvieno akmens veržėsi kriokliai. Važiuoji plentu, ir visur bėga vanduo, o slėnis skendi migloje. Tačiau oras keičiasi greitai: čia šviečia saulė, po valandos pliaupia lietus, tada plaukia debesų virtinės. Nuo drėgmės visur nepaprastai žalia.

Keliai fiordų pakraščiais – siauri. Dažnai pasitaikydavo, kad gražiausiais keliais turistai kemperiu turėjo šliaužti paskui autobusą 50 kilometrų per valandą greičiu.

Sužvejojo menkių ir silkių

Apsistoti nakvynei autoturistai mėgsta kemperių miesteliuose arba nuošalesnėse aikštelėse. Kemperių miestelyje už vieną naktį teks pakloti apie 140 litų. Į tą kainą įskaičiuojama vieta kemperiui, jo keleiviai, elektra.

Tie miesteliai įrengti labai gražiose vietose, tačiau viskas per arti – kemperis prie kemperio tarsi žmogus prie žmogaus Palangos paplūdimyje. Kartą vakarieniaudami lietuviai truputį garsiau kalbėjosi, juokėsi. Devintą valandą prisistatė vokietis pensininkas ir pareiškė, kad kaimynai per garsiai bendrauja, nes jie nori ilsėtis.

"Apie 90 proc. kemperių turistų Norvegijoje – vokiečiai pensininkai. Nuo to karto "kemperynų" pradėjome vengti ir nakvojome nuošalesnėse aikštelėse. Juk viską turėjome savo – lovas, dušą, elektrą, vandenį, virtuvėlę, šaldytuvą, maisto produktų ir stogą virš galvos", – vardijo P.Kovas.

Vokiečių pensininkai kemperiais į Norvegiją traukia visam mėnesiui. Ten jie jaučiasi savi, kemperių miesteliuose užsiima geriausias vietas. Ištisas dienas žvejoja, vaikščioja kalnų takais, skaito, ilsisi.

"Kemperyne" kepi žuvį kepsninėje ir žiūri, į kurią pusę eina dūmai. Aha, į tą, vadinasi, iš ten ateis skųstis nepatenkinti vokiečiai, kad dvi valandas leidi ant jų dūmus", – juokėsi pašnekovas.

Kelionėje lietuviai pamiršo mėsos skonį. Apsistoję nuošalesnėse aikštelėse, P.Kovas su bendrakeleiviais vakarienei kepsninėje čirškindavo žuvį. Norvegijoje turistai iš fiordų traukia lašišas, didžiules silkes. Kartą, kai P.Kovui žūklė nepasisekė, turistas italas jiems davė keturias didžiules silkes. Jos labai skanios, lietuviai silkes ir kepė, ir marinavo. Vėliau Atlanto vandenyne P.Kovas sužvejojo menkių ir tų įspūdingo dydžio silkių. Vieną rytą jis išsiruošė į žūklę su žmona. "Nijolė ištraukė daugiau žuvų negu aš", – negailėjo vyras komplimentų žmonai. Į kitą žūklę, išsinuomoję valtį, jie išplaukė ir Geirangerio fiorde.

Kelionėje draugai atšventė verslininkės ir dailininkės S.Jusaitienės gimtadienį. Tą rytą vos pakirdusi Sigutė prišildė dangaus žibintą karštu oru ir paleido į aukštybes – kad svajonės išsipildytų.

Vasarnamius stato tundroje

Norvegija – poliarinė šalis, vasara joje trumpa – tik vienas mėnuo. Todėl, kai ji pagaliau ateina, norvegai džiaugiasi ir nuoširdžiai švenčia – kiekviename miestelyje kiekvieną savaitgalį vyksta koks nors renginys, šventė. Žiema Norvegijoje tęsiasi net 9 mėnesius, ruduo, pavasaris ir vasara trunka tiktai po mėnesį.

Miesteliuose ir kaimeliuose, kuriuos pervažiavo lietuviai, vyrauja tradicinė medinė architektūra. Viename kaimelyje, pavyzdžiui, visi namai – juodo medžio, nesvarbu, nauji ar prieš 100 metų statyti. O mūrinio namo čia niekas nestatys – tradicijos brangiau už viską.

"Važiuoji pro šalį, ir nesuprasi – senas, naujas ar renovuotas tas namas – visi jie vienodi, gražiai nudažyti. Daugumos stogai uždengti senamadiškai – velėna. Kai žiūri iš viršaus, net nematai namų – viskas žalia, atrodo kaip pieva", – pasakojo Paulius.

Norvegai – gamtos žmonės. Mėgsta ilsėtis savo vasarnamiuose aukštai kalnuose, kur plyti tundra, anei krūmelio, anei medelio. Užtat ten karaliauja tyla ir ramybė. Kai kuriais vasarnamiais jie gali naudotis tik apie du mėnesius per metus – žiemą kalnų kelius užkloja keli metrai sniego ir jie nevalomi. Sniego būna sulig namelio stogu.

Keliauninkai pasiekė ir Briksdalio ledyną, kur ledo masė tiesiog leidžiasi į ežerą. Tai – pats žemiausias pasaulyje ledynas. Jiems teko važiuoti vingiuotu Trolių keliu, kuris driekiasi per kalnus. Keturis kilometrus paėję kalnais, lietuviai atkeliavo į vadinamąją Trolių bažnyčią – marmurinę vandens išgraužtą olą, į kurios vidų iš lauko krenta krioklys.

Gerovė – kiekviename žingsnyje

Norvegijoje viskas labai brangu, kad dažnam turistui iš nuostabos plaukai stojasi piestu. Maisto produktai ten du tris kartus brangesni negu Lietuvoje. Kilogramas pigiausių, ispaniškų, bulvių kainuoja 9 litus, norvegiškos – pusantro karto brangesnės, nes jas sunku tarp akmenų išauginti.

"Norvegija – brangiausia valstybė Europoje, tačiau ir atlyginimai čia didžiausi. Norvegai turi naftos ir gamtinių dujų fondą, ir tai jiems padėjo išgyventi krizę. Dalį pelno, gaunamo iš naftos ir dujų, jie atideda ateities kartoms. Labai protingai tvarkomi šalies finansai. Žmonių gerovė, meilė žmogui jaučiasi kiekviename žingsnyje", – pasakojo P.Kovas.

Kuo jį nustebino Norvegija? "Mane turbūt sunku kuo nors nustebinti. Norvegijoje man buvo gražu. Žalia. Kriokliai. Kalnai. Lietaus gaivalas. Ten puikiai pailsėjome", – vardijo pašnekovas.

Tiems, kurie ketina keliauti po Norvegijos fiordus, P.Kovas pataria įsidėti šiltų drabužių: striukę, kepurę, pirštines. O kalnų batai tiesiog privalomi, nes visur šlapia ir akmenys. Jei nori paeiti kokį puskilometrį nuo stovyklos, teks traukti kalnų takeliais. Žūklės mėgėjams būtina pasiimti meškeres ir įrangos. Prie upių kabo informaciniai stendai – nusipirkti žūklės leidimą dienai, savaitei ar šeimyninį galima net nusiuntus SMS žinutę.

Per 18 dienų lietuviai nuvažiavo beveik 5 tūkst. kilometrų. Kelionė asmeniui, į kurios kainą įeina degalai, mokestis už keltus, kelius, tunelius, kempingus, atsiėjo 2700 litų.