Profesorių žavi ir tenisas, ir robotai


2008-09-06
Al­do­na Ki­birkš­tie­nė
Profesorių žavi ir tenisas, ir robotai

Kau­no Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Ka­mins­kas ke­lis kar­tus per sa­vai­tę į ran­kas ima ra­ke­tę ir sku­ba į te­ni­so kor­tus. Te­ni­sas - vie­nas di­džiau­sių bu­vu­sio il­ga­me­čio uni­ver­si­te­to va­do­vo po­mė­gių. De­šimt me­tų prie VDU vai­ro iš­bu­vu­sio pro­fe­so­riaus as­me­ni­nė­je ko­lek­ci­jo­je - ne tik įvai­riuo­se tur­ny­ruo­se lai­mė­ti pri­zai, bet ir ki­tos šir­džiai mie­los re­lik­vi­jos.

Ta­po te­ni­so džen­tel­me­nais

Te­ni­są pra­dė­jęs žais­ti prieš ke­lis de­šimt­me­čius V.Ka­mins­kas su bi­čiu­liais įstei­gė Lie­tu­vos pro­fe­so­rių tau­rę, ku­rią pa­ts lai­mė­jo pen­kis kar­tus. Da­ly­va­vo pa­sau­lio spor­to ve­te­ra­nų tur­ny­re Mel­bur­ne, Lie­tu­vių pa­sau­lio žai­dy­nė­se Flo­ri­do­je, kas­met ran­kos mik­lu­mą švy­tuo­jant te­ni­so ra­ke­te iš­ban­do vi­suo­se Lie­tu­vos čem­pio­na­tuo­se. Sa­vo am­žiaus gru­pė­je pro­fe­so­rius nuo­lat pa­ten­ka į še­še­tu­ką.

Rugp­jū­tį Ni­do­je vy­ku­sia­me te­ni­so tur­ny­re „Ni­da Jazz", ku­ria­me da­ly­va­vo moks­li­nin­kai, po­li­ti­kai ir kul­tū­ros žmo­nės, V.Ka­mins­kas, žai­dęs su re­ži­sie­riu­mi Jo­nu Ju­ra­šu, bu­vo pri­pa­žin­ti džen­tel­me­niš­kiau­sia po­ra.

„Te­ni­sas - idea­li pro­ga pa­bėg­ti nuo kom­piu­te­rių, stu­den­tų ir kas­die­nės įtam­pos. Spor­tuo­da­mas pa­si­krau­nu ener­gi­jos, ku­rios nie­kur ki­tur ne­gau­čiau", - po ei­li­nio su­žais­to se­to brau­kė pra­kai­tą In­for­ma­ti­kos fa­kul­te­to Sis­te­mų ana­li­zės ka­ted­ros ve­dė­jas.

Di­džiu­lė kriš­to­li­nė ra­ke­tė - vie­nas mie­lų ap­do­va­no­ji­mų, pel­ny­tų pres­ti­ži­nia­me tarp­tau­ti­nia­me tur­ny­re. Dau­gy­bė ki­to­kių re­lik­vi­jų pri­me­na me­tus, pra­leis­tus at­sa­kin­giau­sia­me po­ste - sė­dint VDU rek­to­riaus kė­dė­je. V.Ka­mins­kas neuž­mirš­ta įsi­min­ti­nų su­si­ti­ki­mų su ka­ra­liais, pre­zi­den­tais, am­ba­sa­do­riais.

Lai­mi­no Šven­ta­sis Tė­vas

Vie­ną pro­fe­so­riaus na­mų sie­nų puo­šia nuo­trau­ka, tei­kian­ti ypa­tin­gų emo­ci­jų. Bu­vu­sį rek­to­rių sa­vo va­sa­ros re­zi­den­ci­jo­je Kas­tel­don­gol­fe lai­mi­na po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II. „Ma­tyt, taip bu­vo Aukš­čiau­sio­jo lem­ta, kad te­ko pa­lies­ti Šven­to­jo Tė­vo ran­kas ir iš jo lū­pų iš­girs­ti pa­lai­mi­ni­mo žo­džius", - pri­si­me­na pro­fe­so­rius. Prieš pen­ke­rius me­tus da­ly­vau­jant Ro­mo­je vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me ren­gi­ny­je jį lie­tu­vių de­le­ga­ci­ja iš­rin­ko at­sto­vau­ti au­dien­ci­jo­je pas Šven­tą­jį Tė­vą.

Kaip uni­ver­si­te­tui pa­ro­dy­tos pa­gar­bos ženk­lą V.Ka­mins­kas ver­ti­na Jo­no Pau­liaus II jam skir­tą ap­do­va­no­ji­mą - šv.Sil­vest­ro or­di­no Ka­man­do­ro kry­žių. „Šven­ta­sis sos­tas taip iš­reiš­kė dė­kin­gu­mą už pa­stan­gas plė­to­jant ka­ta­li­kų teo­lo­gi­jos stu­di­jas ir at­sta­tant Kau­no se­na­mies­ty­je Ka­ta­li­kų teo­lo­gi­jos fa­kul­te­to rū­mus", - šiuo ap­do­va­no­ji­mu ža­vi­si pro­fe­so­rius.

V.Ka­mins­kui spau­dė ran­ką ir Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te vie­šė­jęs tuo­me­tis Eu­ro­pos Są­jun­gos ko­mi­sa­ras plėt­rai Gün­te­ris Ver­heu­ge­nas. Ta­da Lie­tu­va dar ne­bu­vo ES na­rė. Su gar­biu sve­čiu tuo­me­tis Rek­to­rių kon­fe­ren­ci­jos pre­zi­den­tas dis­ku­ta­vo, kaip Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tai in­teg­ruo­sis į Eu­ro­pos aukš­tų­jų mo­kyk­lų erd­vę. „Ver­heu­ge­nas lin­kė­jo Lie­tu­vai kuo grei­čiau tap­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos na­re, o mums, pro­fe­sū­rai, - iš­sau­go­ti uni­ver­si­te­tų au­to­no­mi­ją ir aka­de­mi­nę lais­vę", - pri­si­me­na V.Ka­mins­kas.

Port­re­tas - iš pre­zi­den­tės ran­kų

Bu­vęs VDU va­do­vas gar­bin­go­je vie­to­je sau­go ir Lat­vi­jos pre­zi­den­tės Vai­ros Vy­kės-Frei­ber­gos do­va­no­tą as­me­ni­nį po­rtre­tą. Jį iš uni­ver­si­te­te vie­šė­ju­sios kai­my­ni­nės ša­lies va­do­vės V.Ka­mins­kas ga­vo ta­da, kai jai įtei­kė VDU gar­bės dak­ta­rės re­ga­li­jas. „Pre­zi­den­tė lan­kė­si uni­ver­si­te­te ir čia vyks­tant Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos fo­ru­mo pir­ma­jam su­va­žia­vi­mui. Ma­lo­nu bu­vo iš­girs­ti pa­dė­kos žo­džius už mū­sų pro­fe­sū­ros puo­se­lė­ja­mas le­to­ni­kos stu­di­jas", - pa­sa­ko­ja bu­vęs rek­to­rius.

Ori­gi­na­lų flo­ris­ti­kos dar­bą - pa­veiks­lą iš gė­lių pro­fe­so­rius par­si­ve­žė iš Ja­po­ni­jos. Lan­ky­tis Te­kan­čios sau­lės ša­ly­je te­ko ke­lis kar­tus, nes su ke­tu­rio­mis Ja­po­ni­jos aukš­to­sio­mis mo­kyk­lo­mis VDU sie­jo glau­dūs ry­šiai. Da­ly­vavo Kan­zai Gai­dai uni­ver­si­te­to mo­der­naus mies­te­lio ati­da­ry­me, kur vy­ko daug nuo­tai­kin­gų at­rak­ci­jų.

Na­cio­na­li­niais ja­po­nų dra­bu­žiais ap­reng­tiems sve­čiams te­ko me­di­niais kū­jais iš­dauž­ti sa­kės sta­ti­nai­čių dang­čius. Sam­te­liu pa­si­sė­mę na­cio­na­li­nio ja­po­niš­ko gė­ri­mo pro­fe­so­riai pir­miau­sia jo pa­ra­ga­vo pa­tys, pa­skui ska­na­vo vi­si iš­kil­mių da­ly­viai.
„Ču­bu uni­ver­si­te­to va­do­vai ir­gi bu­vo sve­tin­gi. Pa­siū­lė ap­lan­ky­ti to­jo­tų ga­myk­lą. Tiek daug ro­bo­tų ir tiek ma­žai dir­ban­čių žmo­nių dar ne­bu­vo te­kę ma­ty­ti", - pro­fe­so­riaus at­min­ty­je dar te­be­gy­vi ir to­kie pri­si­mi­ni­mai.