Svajonių žvejybai Grenlandijoje moterys nereikalingos


2008-09-06
Da­rius Sė­le­nis
Svajonių žvejybai Grenlandijoje moterys nereikalingos

Jis ne­spė­jo nė kar­to už­mes­ti meš­ke­rės! 48 me­tų ke­liau­to­jo, vers­li­nin­ko ir už­kie­tė­ju­sio žve­jo Min­dau­go Šven­to­rai­čio aky­se tvy­ro­jo nuo­šir­di užuo­jau­ta. Žve­jy­ba eg­zo­tiš­ko­je Gren­lan­di­jo­je vie­nam iš dvy­li­kos Lie­tu­vos vy­rų pra­si­dė­jo tra­giš­kai.

Toli nuo civilizacijos

„Mo­te­rys ten mus pra­keik­tų, - nea­be­jo­jo M.Šven­to­rai­tis. Jis su­pra­to ke­lio­nės bi­čiu­lį Alek­sand­rą Abi­ša­lą, ku­ris pa­sku­ti­nę mi­nu­tę ap­si­spren­dė į Gren­lan­di­ją sa­vo žmo­nos neim­ti. - Ką jos veik­tų ant Eu­ro­pos dy­džio le­do ga­ba­lo ap­tir­pu­siais pa­kraš­čiais, kur mums nu­vy­kus, ši­lu­ma sie­kė tik 5 laips­nius, pū­tė stip­rus vė­jas, buvo drėg­na ir gy­ve­no­me ekst­re­ma­lio­mis są­ly­go­mis?"

12 m il­gio lai­vas iki upės del­tos lie­tu­vius iš­pluk­dė už ke­lių šim­tų ki­lo­met­rų nuo ar­ti­miau­sių gy­ven­vie­čių ir mies­te­lių.

„Gy­ve­no­me pa­la­pi­nė­se ne­hi­gie­niš­komis są­ly­go­mis. Tik upės van­de­ny­je ap­si­praus­da­vo­me vei­dą. - Min­dau­gas liūd­nai šyp­te­lė­jo pri­si­mi­nęs šal­tas nak­tis. Vy­rai mie­go­jo po vie­ną ir dau­ge­liui ne­pa­dė­jo net svo­gū­no prin­ci­pu, sluoks­niais, ap­si­vilk­ti šil­čiau­si dra­bu­žiai bei kai­li­nės ke­pu­rės. - Ten neau­ga me­džiai, to­dėl lau­žo neuž­si­kū­rė­me. Ban­dė­me už­kur­ti iš sa­ma­nų ir vir­žių, bet pa­ki­lo dū­mai, o mes ne su­ši­lo­me, bet pra­smir­do­me."

Vie­ti­nės li­go­ni­nės pa­cien­tas

Dar ne­pra­si­dė­ju­si žve­jy­ba dramatiškai bai­gė­si vie­nam vil­nie­čiui. Ke­lio­nei nu­si­pir­kęs dra­bu­žius, mu­se­li­nę meš­ke­rę ir vi­są ke­lią sva­jo­jęs apie žve­jy­bą, pir­mą­ją die­ną gavo traumą.

„Tik at­vy­kę vi­si su spi­nin­gais nu­sku­bė­jo­me prie upės, - pir­mą­sias aki­mir­kas pri­si­mi­nė Min­dau­gas. - Bėg­da­mas vy­ru­kas šo­ki­nė­jo nuo ak­mens ant ak­mens, ne­pa­tai­kė ir jam trū­ko ko­jos raiš­tis. Jis net ne­spė­jo už­mes­ti meš­ke­rės!"

Tuo pa­čiu dar ne­pa­ju­dė­ju­siu lai­vu ne­lai­mė­lį iš­pluk­dė į vie­tos li­go­ni­nę. Ten trau­muo­tas lie­tu­vis kan­ki­no­si lo­vo­je, ke­lio­nės drau­gai jam nu­pirk­da­vo ci­ga­re­čių: ko­jos ope­ra­ci­ją, iš­pra­šy­tas drau­di­mo kom­pa­ni­jos, vil­nie­tis ati­dė­jo.

„Kai­nos - kos­mi­nės! - ste­bė­jo­si M.Šven­to­rai­tis, nors 8 die­nų žve­jy­bos li­cen­ci­ja žmo­gui kai­na­vo po 45 eu­rus. - Keps­niai kai­nuo­ja šim­tais, pi­giau­sias bu­te­lis deg­ti­nės - 100, o 40 gra­mų vis­kio - 140 li­tų!"

Žu­vys, žu­vys, žu­vys!

Kiek­vie­ną die­ną vy­rai upe bris­da­vo po 5-10 ki­lo­met­rų. M.Šven­to­rai­čio žve­jy­bos įran­ga ir dra­bu­žiai svė­rė 20 ki­log­ra­mų.

„Ten neį­ti­kimai ki­bo ark­ti­nės pa­li­jos, ku­rias la­bai sun­ku at­skir­ti nuo la­ši­šų!" - M.Šven­to­rai­čio akys ži­bė­jo iš pa­si­ten­ki­ni­mo. Ak­me­nin­go­je upė­je su dau­gy­be rė­vų žve­jai daž­niau­siai nau­do­jo spi­nin­gus su bliz­gė­mis. Tik sep­tin­tą die­ną Min­dau­gas ėmė skai­čiuo­ti 60-70 cm il­gio, 1-3 kg svo­rio pa­gau­tas pa­li­jas. Iš vi­so - apie 70! „Ir jas ne­bu­vo leng­va trauk­ti kaip ly­de­kas! Var­gin­da­mi už­ki­bu­sią žu­vį 10 mi­nu­čių laks­ty­da­vo­me prie upės kran­to", - pa­sa­ko­jo aist­rin­gas žve­jys.

Trum­pai lie­tu­viai žve­jo­jo pir­mą die­ną įlan­ko­je, dar ne­per­si­kė­lę į žve­jy­bos vie­tą. Vi­si ste­bė­jo­si ne gau­siai kim­ban­čio­mis men­kė­mis, bet ant bliz­gių už­ki­bu­siais jū­ros agur­kais, žvaigž­dė­mis ir krau­piai at­ro­dan­čiais dyg­liuo­tais jū­ros vel­niais.
Prieš žve­jy­bą lie­tu­viai nu­kir­po du tri­ša­kio kab­liu­kus ir už­spaus­da­vo li­ku­sio kab­liu­ko at­kar­pė­lę. Vy­rai ne­no­rė­jo ža­lo­ti žiau­nų, o į sto­vyk­lą pa­siim­da­vo tik po vie­ną pa­rau­du­sią, „ves­tu­vi­niais dra­bu­žiais" pa­si­puo­šu­sią 2 kg svo­rio pa­li­ją.

Ka­pai ant ak­me­nų

„Sto­vyk­lo­je vi­rė­jas žu­vį sū­dė, vi­rė žu­vie­nę, iš pa­li­jų ga­mi­no įvai­rius pa­tie­ka­lus, o at­lie­ko­mis mė­ga­vo­si į sto­vyk­lą at­sliū­ki­nu­sios la­pės", - mė­sos be­veik ne­val­gan­tis M.Šven­to­rai­tis džiau­gė­si Gren­lan­di­jos mais­tu, nors grį­žęs na­mo su ma­lo­nu­mu ska­na­vo didž­ku­ku­lių.

Žve­jy­bos vie­to­se gy­vy­bės ne­si­ma­tė. In­teg­ruo­ti vie­ti­niai gy­ven­to­jai inui­tai ir es­ki­mai dir­ba ap­tar­na­vi­mo sfe­ro­je, dau­gu­ma spe­cia­lis­tų - da­nai.
„Žmo­nės gy­ve­na ne­di­de­liuo­se na­me­liuo­se ak­me­nuo­to­se vie­to­se, - pa­ke­lė­je žve­jai ma­tė ir daug vie­ni­šų ka­pų. - Mi­ru­sie­ji lai­do­ja­mi ant ak­me­nų ir už­klo­ja­mi ak­me­ni­mis."

Lie­tu­viai už­ti­ko tik ke­lias pa­la­pi­nes ir tink­lais žu­vis gau­dan­čius bra­ko­nie­rius. Žve­jy­ba nuo bir­že­lio iki rugp­jū­čio vi­du­rio tu­ris­tams į Gren­lan­di­ją ak­ty­viau or­ga­ni­zuo­ja­ma tik po­rą me­tų. 1985 m. dėl ap­ri­bo­tos žve­jy­bos Gren­lan­di­ja iš­sto­jo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos. „To­dėl mū­siš­kiai, ku­rie rū­ko, ga­lė­jo mė­gau­tis dū­mu vi­suo­se ba­ruo­se", - sa­kė M.Šven­to­rai­tis.

Iš­si­mau­dė le­di­nia­me van­de­ny­je

Prieš­pas­ku­ti­nę žve­jy­bos die­ną sun­kią kup­ri­nę, šil­tus dra­bu­žius Min­dau­gas pa­kei­tė džin­sais, spor­ti­niais ba­te­liais ir nu­spren­dė ak­me­ni­mis per­šok­uoti į ki­tą 25-30 met­rų plo­čio upės kran­tą. Ta­čiau po emo­cin­gos žve­jy­bos į ran­ką pa­siė­męs spi­nin­gą, pa­li­ją ir kup­ri­nę, pa­no­rė­jęs grįž­ti M.Šven­to­rai­tis ke­lio at­gal per ak­me­nis ne­ra­do: „Iki juos­mens įkri­tau į le­di­nę upę. Suš­la­pęs ir su­ša­lęs iki sto­vyk­los pė­di­nau ke­lis ki­lo­met­rus. Žve­jy­bos ba­tai dar bu­vo šla­pi, o ant­rų ne­tu­rė­jau. Iš­gė­riau 150 g deg­ti­nės, nors be­veik ne­var­to­ju al­ko­ho­lio."

Ekst­re­ma­liai vy­ko ke­lio­nė iš upių del­tos: žve­jus po ke­lis nuo kran­to iki lai­vo pluk­dė gu­mi­ne val­ti­mi. Smar­kiai li­jo, pa­ki­lo vė­jas ir 100 km net grei­taei­giu di­de­lė­mis ban­go­mis mė­to­mu lai­vu bu­vo kan­čia: „Ma­ne už­su­po, vė­miau, grį­žęs sva­jo­jau tik apie lo­vą. Ta­čiau, ne­pai­sant vis­ko, - tai bu­vo sva­jo­nių žve­jy­ba!"