Svajonių žvejybai Grenlandijoje moterys nereikalingos
Jis nespėjo nė karto užmesti meškerės! 48 metų keliautojo, verslininko ir užkietėjusio žvejo Mindaugo Šventoraičio akyse tvyrojo nuoširdi užuojauta. Žvejyba egzotiškoje Grenlandijoje vienam iš dvylikos Lietuvos vyrų prasidėjo tragiškai.
Toli nuo civilizacijos
„Moterys ten mus prakeiktų, - neabejojo M.Šventoraitis. Jis suprato kelionės bičiulį Aleksandrą Abišalą, kuris paskutinę minutę apsisprendė į Grenlandiją savo žmonos neimti. - Ką jos veiktų ant Europos dydžio ledo gabalo aptirpusiais pakraščiais, kur mums nuvykus, šiluma siekė tik 5 laipsnius, pūtė stiprus vėjas, buvo drėgna ir gyvenome ekstremaliomis sąlygomis?"
12 m ilgio laivas iki upės deltos lietuvius išplukdė už kelių šimtų kilometrų nuo artimiausių gyvenviečių ir miestelių.
„Gyvenome palapinėse nehigieniškomis sąlygomis. Tik upės vandenyje apsiprausdavome veidą. - Mindaugas liūdnai šyptelėjo prisiminęs šaltas naktis. Vyrai miegojo po vieną ir daugeliui nepadėjo net svogūno principu, sluoksniais, apsivilkti šilčiausi drabužiai bei kailinės kepurės. - Ten neauga medžiai, todėl laužo neužsikūrėme. Bandėme užkurti iš samanų ir viržių, bet pakilo dūmai, o mes ne sušilome, bet prasmirdome."
Vietinės ligoninės pacientas
Dar neprasidėjusi žvejyba dramatiškai baigėsi vienam vilniečiui. Kelionei nusipirkęs drabužius, muselinę meškerę ir visą kelią svajojęs apie žvejybą, pirmąją dieną gavo traumą.
„Tik atvykę visi su spiningais nuskubėjome prie upės, - pirmąsias akimirkas prisiminė Mindaugas. - Bėgdamas vyrukas šokinėjo nuo akmens ant akmens, nepataikė ir jam trūko kojos raištis. Jis net nespėjo užmesti meškerės!"
Tuo pačiu dar nepajudėjusiu laivu nelaimėlį išplukdė į vietos ligoninę. Ten traumuotas lietuvis kankinosi lovoje, kelionės draugai jam nupirkdavo cigarečių: kojos operaciją, išprašytas draudimo kompanijos, vilnietis atidėjo.
„Kainos - kosminės! - stebėjosi M.Šventoraitis, nors 8 dienų žvejybos licencija žmogui kainavo po 45 eurus. - Kepsniai kainuoja šimtais, pigiausias butelis degtinės - 100, o 40 gramų viskio - 140 litų!"
Žuvys, žuvys, žuvys!
Kiekvieną dieną vyrai upe brisdavo po 5-10 kilometrų. M.Šventoraičio žvejybos įranga ir drabužiai svėrė 20 kilogramų.
„Ten neįtikimai kibo arktinės palijos, kurias labai sunku atskirti nuo lašišų!" - M.Šventoraičio akys žibėjo iš pasitenkinimo. Akmeningoje upėje su daugybe rėvų žvejai dažniausiai naudojo spiningus su blizgėmis. Tik septintą dieną Mindaugas ėmė skaičiuoti 60-70 cm ilgio, 1-3 kg svorio pagautas palijas. Iš viso - apie 70! „Ir jas nebuvo lengva traukti kaip lydekas! Vargindami užkibusią žuvį 10 minučių lakstydavome prie upės kranto", - pasakojo aistringas žvejys.
Trumpai lietuviai žvejojo pirmą dieną įlankoje, dar nepersikėlę į žvejybos vietą. Visi stebėjosi ne gausiai kimbančiomis menkėmis, bet ant blizgių užkibusiais jūros agurkais, žvaigždėmis ir kraupiai atrodančiais dygliuotais jūros velniais.
Prieš žvejybą lietuviai nukirpo du trišakio kabliukus ir užspausdavo likusio kabliuko atkarpėlę. Vyrai nenorėjo žaloti žiaunų, o į stovyklą pasiimdavo tik po vieną paraudusią, „vestuviniais drabužiais" pasipuošusią 2 kg svorio paliją.
Kapai ant akmenų
„Stovykloje virėjas žuvį sūdė, virė žuvienę, iš palijų gamino įvairius patiekalus, o atliekomis mėgavosi į stovyklą atsliūkinusios lapės", - mėsos beveik nevalgantis M.Šventoraitis džiaugėsi Grenlandijos maistu, nors grįžęs namo su malonumu skanavo didžkukulių.
Žvejybos vietose gyvybės nesimatė. Integruoti vietiniai gyventojai inuitai ir eskimai dirba aptarnavimo sferoje, dauguma specialistų - danai.
„Žmonės gyvena nedideliuose nameliuose akmenuotose vietose, - pakelėje žvejai matė ir daug vienišų kapų. - Mirusieji laidojami ant akmenų ir užklojami akmenimis."
Lietuviai užtiko tik kelias palapines ir tinklais žuvis gaudančius brakonierius. Žvejyba nuo birželio iki rugpjūčio vidurio turistams į Grenlandiją aktyviau organizuojama tik porą metų. 1985 m. dėl apribotos žvejybos Grenlandija išstojo iš Europos Sąjungos. „Todėl mūsiškiai, kurie rūko, galėjo mėgautis dūmu visuose baruose", - sakė M.Šventoraitis.
Išsimaudė lediniame vandenyje
Priešpaskutinę žvejybos dieną sunkią kuprinę, šiltus drabužius Mindaugas pakeitė džinsais, sportiniais bateliais ir nusprendė akmenimis peršokuoti į kitą 25-30 metrų pločio upės krantą. Tačiau po emocingos žvejybos į ranką pasiėmęs spiningą, paliją ir kuprinę, panorėjęs grįžti M.Šventoraitis kelio atgal per akmenis nerado: „Iki juosmens įkritau į ledinę upę. Sušlapęs ir sušalęs iki stovyklos pėdinau kelis kilometrus. Žvejybos batai dar buvo šlapi, o antrų neturėjau. Išgėriau 150 g degtinės, nors beveik nevartoju alkoholio."
Ekstremaliai vyko kelionė iš upių deltos: žvejus po kelis nuo kranto iki laivo plukdė gumine valtimi. Smarkiai lijo, pakilo vėjas ir 100 km net greitaeigiu didelėmis bangomis mėtomu laivu buvo kančia: „Mane užsupo, vėmiau, grįžęs svajojau tik apie lovą. Tačiau, nepaisant visko, - tai buvo svajonių žvejyba!"