Viduramžių virtuvėje – jokių bulvių


2008-09-06
Sigita Nemeikaitė
Viduramžių virtuvėje – jokių bulvių

Trakų istorijos muziejaus muziejininkė Alvyda Zmejevskienė bemaž dešimtmetį improvizuoja viduramžių kulinarijos tema. Be šio pomėgio ji neįsivaizduoja savo gyvenimo. Alvydos kūrybos vaisiais mėgaujasi ne tik jos šeima, draugai, bet ir pulkai Trakuose vykstančių viduramžių ir senųjų amatų švenčių dalyvių.

Eksperimentai vyksta namuose

Su kulinarinio paveldo paslaptimis moteris susipažino tiesiog savo darbo vietoje. Tačiau ne teoriškai, o praktiškai. Jos kolega Trakų pusiasalio pilies teritorijoje pastatė senovinę rūkyklą. Ja susidomėjo ir Alvyda. Netrukus muziejininkė stačia galva pasinėrė į senųjų receptų paieškas.

Iš pradžių geri muziejininkės norai pagaminti viduramžių patiekalų sunkiai pildėsi. Mat to laikotarpio kulinarijos palikimo Lietuvoje labai mažai. Tačiau akivaizdu, kad ano meto didžiūnai mėgo daug ir sočiai prikimšti pilvus.

„Gaminant viduramžių valgius dera žinoti svarbią taisyklę: išmesti iš galvos ir valgiaraščio populiarias daržoves - bulves, pomidorus. Jų anuomet Lietuvoje nebuvo" , - dalijosi patirtimi patyrusi kulinarė. |

Duona buvo ir indas

Per viduramžių ir senųjų amatų šventes Trakų pilyse Alvydai nė motais pamaitinti per 100 valgytojų. Valgiai ruošiami čia pat, ant laužo ugnies - sriubos kunkuliuoja net trijuose milžiniškuose katiluose. Pyrago ir duonos kepiniai skrunda specialiai pastatytose senovinėse duonkepėse.

Viduramžiais kasdienis lietuvio stalas buvo neįsivaizduojamas be duonos. Duona anuomet buvo ir indas. Į išskobtus sudžiovintus kepalėlius pildavo tirštas sriubas arba košes. Sriubą valgytojai išgerdavo, o tirščius iškabindavo rankomis. Košės buvo tokios tirštos, kad jas pjaustė gabalais. Likusią duoną didikai atiduodavo vargetoms, tarnams ar tiesiog mesdavo po stalu šunims.

Turguje atrado naujų idėjų

Kiekvienoje Trakų istorijos muziejaus šventėje Alvyda pažeria staigmenų. Pernai ji prikepė žuvies dešrelių, kurios vieningai pripažintos gurmanišku skanėstu. Šiemet muziejininkė patiekė meduolį su riešutais, varškės ir obuolių pyragėlių, traškios tešlos „auselių", vyne virtų „girtų" kriaušių, sorbeto ledų, žydiškų pyragėlių iš morkų, pyragėlių su gervuogėmis. Pastaruosius iškepė improvizuodama.

„Nulėkusi į turgų pirkti voveraičių troškiniui, pamačiau moterį, tik po 2 litus parduodančią gervuoges. Prisipirkau šių uogų ir iškepiau su jų įdaru pyragėlių", - sakė viduramžių kulinarė.

Alvyda pastebėjo, kad pati, kaip dažnas lietuvis, labiausiai mėgsta mėsos valgius. Todėl ir pasiūlė pasigaminti vyniotinį pagal viduramžių receptą.