Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Antstoliai ne visada įspėja skolininkus
2007-02-20
Antstoliai ne visada įspėja skolininkus
Kodėl antstoliai ne visada įspėja skolininkus apie pradedamą priverstinio išieškojimo procesą? Ar tai neatima galimybės geranoriškai atsiskaityti ir išvengti papildomų išlaidų už antstolio darbą?
Situaciją paaiškino Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Asta Astrauskienė.
Įstatymuose yra numatytos kelios grupės sprendimų, kurių užtikrinimui antstoliai gali areštuoti pinigines lėšas arba kitą skolininkų turtą, nesiųsdami raginimo įvykdyti prievolę geruoju. Tokiais atvejais tenka išgirsti priekaištų, kad skolininkas nieko nežinojo apie savo prievolę, nes negavo antstolio laiško. Bet juk prievolė atsiranda daug anksčiau, negu vykdomasis dokumentas patenka pas antstolį. Todėl ir mokėti už antstolio veiksmus tenka tik tada, kai nepasinaudojama galimybe atsiskaityti be antstolio įsikišimo ir jam tenka imtis priverstinio vykdymo veiksmų.
Pagal Civilinio proceso kodekso (CPK) 661 straipsnį raginimas nesiunčiamas vykdant skubius sprendimus, išieškant alimentus vaiko išlaikymui, vykdant preliminarius teismo sprendimus, taip pat vykdant teismo įsakymus bei hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo.
CPK neįpareigoja antstolių siųsti raginimų skolininkams ir tais atvejais, kai sprendimo vykdymo terminai yra nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente. Tačiau pagal Sprendimų vykdymo instrukciją antstoliai nuo 2005 metų vasario mėnesio 10 dienos privalo raštu pasiūlyti skolininkams per 5 dienas sumokėti administracines baudas, kurių dydis neviršija 200 litų. Įvykdžius šią sąlygą, išvengiama didesnių sprendimo vykdymo išlaidų.
Dažnai klausiama, kodėl vykdant teismo sprendimus raginimai atsiskaityti geruoju siunčiami, o vykdant teismo įsakymus – ne. Kadangi teismo įsakymai priimami supaprastinto proceso tvarka, tokiu teisiniu reguliavimu siekiama, kad greitesnius procesinius sprendimus būtų galima greičiau ir įgyvendinti. Kol skolininkui neįteiktas teismo įsakymo nuorašas, toks įsakymas negali būti vykdomas. Tačiau kartu su teismo įsakymo nuorašu skolininkui siunčiamas pranešimas, kuriame siūloma sumokėti kreditoriui priteistas sumas ne vėliau kaip per 20 dienų ir apie tai raštu pranešti teismui, o nesutinkant su kreditoriaus reikalavimais – raštu pareikšti prieštaravimus. Teismo pranešime skolininkas taip pat informuojamas, kad, neįvykdžius šių reikalavimų, teismo įsakymas įsiteisės ir kreditoriaus prašymu bus išduotas dokumentas priverstiniam išieškojimui vykdyti.
Laikoma, kad skolininkas sutinka su teismo įsakymu, jeigu nepareiškė prieštaravimų ir neginčijo savo prievolių teisme, bet nepasinaudojo galimybe atsiskaityti per 20 dienų, todėl nebėra reikalo dar kartą jam apie tai pranešti.
Mokėtojas gali tartis su kreditoriumi ir bandyti sudaryti taikos sutartį, kurios pagrindu skolos grąžinimas gali būti išdėstytas dalimis ir ilgesniam negu 20 dienų laikotarpiui. Tačiau tuo reikėtų pradėti rūpintis nedelsiant po įsakymo priėmimo, o ne tada, kai jis jau pradedamas vykdyti. Jeigu pavyksta sudaryti taikos sutartį ir skolininkas tvarkingai laikosi mokėjimo grafiko, vykdomasis dokumentas pas antstolį nebepatenka.
Pagal CPK 282 straipsnį skubiai vykdomi tokie sprendimai, nuo kurių priklauso silpnesnės ginčo šalies socialinių interesų apsauga. Skubus vykdymas pradedamas ir tada, kai delsimas gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba žlugdyti patį teismo sprendimą, paversdamas jį neįvykdomą arba labai sunkiai įvykdomą. Tokiais atvejais ne tik nesiunčiamas joks įspėjimas apie priverstinį vykdymą, bet ir nelaukiama, kol teismo sprendimas ar nutartis įsiteisės. Skubiai vykdomi sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vaikams, dėl darbo užmokesčio priteisimo, dėl iškeldintų iš gyvenamųjų patalpų asmenų įkeldinimo, nutartys dėl bankroto bylų iškėlimo. Skundai aukštesnės instancijos teismui šių sprendimų vykdymo nesustabdo. Pavyzdžiui, vykdomasis dokumentas dėl alimentų priteisimo gali būti pateiktas antstoliui tą pačią dieną, kai buvo priimtas teismo sprendimas.
Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad jiems naudinga nepriimti antstolių siunčiamų raginimų geruoju vykdyti teismų sprendimus. Tačiau toks prievolių vengimas jų nepanaikina. Bandymai piktnaudžiauti savo teisėmis galiausiai atsisuka prieš pačius skolininkus. Pagal įstatymus atsisakymas priimti raginimą taip pat laikomas tinkamu įteikimu. Jeigu skolininkas nepraneša antstoliui apie savo gyvenamąją vietą arba slapstosi, raginimas įvykdyti sprendimą paskelbiamas vietos laikraštyje ir yra laikoma, kad raginimas tokiu būdu įteiktas. Vėliau, pradėjus skolos išieškojimo procesą, skolininkui tenka pačiam atlyginti už viešą raginimo skelbimą bei kitus antstolio veiksmus, kurių teko imtis ieškant skolininko ar jo lėšų.
