Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Konkurencija stiprėja net erdvioje rinkoje
2007-02-20
Konkurencija stiprėja net erdvioje rinkoje
Konkurencija Lietuvoje, šaliai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, dar labiau sustiprėjo, o gamintojai ir paslaugų teikėjai vis labiau jaučia, kaip konkurentai alsuoja į nugarą, nors pati rinka nepalyginamai išsiplėtė.
Vienas iš ES, o kartu ir Lietuvos, ambicingų tikslų - ateityje tapti viena konkurencingiausių rinkų pasaulyje, nes tik konkurencija užtikrina prekių bei paslaugų kokybę, didesnį jų pasirinkimą.
Paprastai rinkoje konkurencija vyksta pagal atitinkamas taisykles - visi jos dalyviai iš esmės yra suinteresuoti sąžiningos konkurencijos principų įgyvendinimu rinkose.
Lietuvoje konkurenciją stebi ir vertina Konkurencijos taryba (KT). Į šią valstybės instituciją įmonės ir kiti ūkio subjektai kreipiasi ne tik dėl leidimų jungtis ar vykdyti kitą koncentraciją, bet ir dėl nesąžiningų konkurentų veiksmų. KT prašoma sutramdyti monopolininkus, piktnaudžiavimą naudojantis turima didele jėga rinkoje, įtarus draudžiamą susitarimą tarp konkurentų, pamačius ar nukentėjus nuo klaidinamos reklamos bei daugeliu kitų atvejų.
Apie tai pokalbis su Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pirmininku Rimantu Stanikūnu.
- Kasmet KT specialistai atlieka dešimtis tyrimų, už Konkurencijos įstatymo pažeidimus ūkio subjektams skiria baudas bei kitas ekonomines sankcijas. Be to, jau yra ir naujos darbo patirties taikant ES taisykles. Kokios svarbiausios Jūsų vadovaujamos institucijos darbo kryptys šiandien?
- Lietuvos KT, vykdydama konkurencijos priežiūrą, aktyviai bendradarbiauja su Europos konkurencijos institucijų tinklu. Tai padeda operatyviai keistis informacija atliekant sudėtingus ir didelės apimties tyrimus, kaupti patirtį. Europos Komisijos konkurencijos direktoratas suinteresuotas, kad nacionalinės konkurencijos institucijos savo pastangas pirmiausia kreiptų karteliniams susitarimams išaiškinti, nes jie daro ypač didelę žalą ir atskirų šalių, ir bendrai ES rinkai bei vartotojams. Dėl to 2006 metais įkūrėme Kartelių skyrių, kurio specialistai dirba tam, kad laiku būtų pastebėti draudžiami konkurentų susitarimai ir užkirstas kelias tokiems susitarimams egzistuoti.
- Ar pavyko jų užčiuopti, juk paprastai išaiškinti kartelinius susitarimus būna labai sudėtinga?
- Galiu pasidžiaugti, kad KT specialistai pastaraisiais metais sėkmingai baigė keletą kartelinių susitarimų tyrimų. Pernai buvo išaiškintas draudžiamas susitarimas konkursuose dėl konsultacinių paslaugų ES struktūrinių fondų paramai gauti. Įrodyta, kad UAB „Eurointegracijos projektai“, VšĮ „Perspektyvių inovacijų agentūra“ ir UAB „Mag Solutions“ draudžiamus susitarimus sudarė pateikdami paslaugas pirkusioms organizacijoms suderintus konkursinius pasiūlymus bei konkursines kainas. Minėtos įmonės dalyvavo konkursuose rengiant projektus ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos efektyvumo užtikrinimas“. Pažeidėjams skirtos baudos, tačiau ne mažiau svarbu, kad buvo išsiaiškinta, kaip panašių konkursų dalyviai veikia sudarydami kartelinį susitarimą. Tai mums padėjo atlikti kitus panašius tyrimus dėl draudžiamų susitarimų dalyvaujant konkursuose. Nutarimus dėl tokių tyrimų netrukus turėtų priimti KT.
Baudos, kurių bendra suma siekė 680,9 tūkst. litų, 2006 metais buvo skirtos ir penkioms popieriaus rinkoje veikiančioms bendrovėms. KT principingai įvertino šio kartelinio susitarimo pavojingumą bei trukmę, taip pat ir tai, kad jos lygiaverčiai atliko draudžiamus suderintus veiksmus.
- Kokie buvo tie veiksmai?
- Tai buvo šiek tiek kitoks nei klasikinis kartelio atvejis. Bendrovės keisdavosi informacija apie biuro bei kreidinio popieriaus pardavimų apimtis, o tai leido ne tik apskaičiuoti kiekvieno konkurento pardavimų dinamiką, bet ir planuoti popieriaus didmeninius pirkimus iš tiekėjų, siekiant išlaikyti stabilias rinkos dalis ir apriboti potencialių konkurentų atėjimą į Lietuvą. Veikdamos viena kitos elgesį bendrovės prarado galimybę nepriklausomai dėl jo apsispręsti, o nepriklausomas elgesys rinkoje yra labai svarbus plėtojant konkurenciją ir modeliuojant konkurencines galimybes, verslo perspektyvą ir riziką.
- Šis pavyzdys rodo, kad keitimasis informacija su konkurentais kartais gali skaudžiai įgelti. Vis dėlto visiškai atsiriboti nuo konkurentų retai pavyksta bet kuriai bendrovei...
- Be abejo, bendradarbiauti nedraudžiama, bet sprendimus dėl veiklos kiekvienas ūkio subjektas turi priimti individualiai, nesitardamas su konkurentais ir nekoordinuodamas su jais veiksmų. ES konkurencijos taisyklės ir Lietuvos konkurencijos įstatymas draudžia konkurentams, ypač asociacijose, kurios jungia tapačią produkciją gaminančias įmones, bendradarbiauti ir keistis tokia informacija kaip kainos, jų dinamika, rinkos dalys bei jų dinamika. Toks veiksmų „koordinavimas“ prilyginamas karteliniam susitarimui.
Kartais ūkio subjektai būna viešai apkaltinti konkurentų, esą jie sudarę draudžiamus susitarimus. Atrodytų, KT tokiais atvejais liktų tik „nugriebti grietinėlę“. Deja, vieši kaltinimai karteliniu susitarimu dažniausiai subliūkšta išsyk, kai paprašoma pateikti konkrečių įrodymų - abstraktūs priekaištai konkurentams neretai viešinami norint pasiekti savų tikslų.
Karteliniai susitarimai paprastai būna slapti, todėl viešai prakalbus apie tokią tikimybę užkertamas kelias surinkti galimus įrodymus ir atlikti rezultatyvų tyrimą. Todėl tik tiesiogiai ir su įrodymais kreipdamiesi į KT ūkio subjektai gali tikėtis, kad kartelis bus išaiškintas, o jo dalyviai - nubausti.
- Daugiau nei prieš metus KT priėmė principingą nutarimą dėl „Mažeikių naftos“ veiksmų už piktnaudžiavimą dominuojama padėtimi parduodant degalus Baltijos šalyse. Mažeikių įmonei buvo skirta 32 mln. litų bauda. Tikėtasi, kad už degalus po tokio tyrimo ir Lietuvos gyventojai mokės mažiau, ne vien latviai. Vis dėlto „Mažeikių nafta“ KT sprendimą apskundė teismui, kada galima tikėtis šio ginčo pabaigos?
- Kol kas vyksta teismų procesai. Šiuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas yra sustabdęs bylos nagrinėjimą, nes kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinti kai kurias aplinkybes, todėl komentuoti sudėtinga. Norisi tikėtis, kad teismui pripažinus „Mažeikių naftą“ piktnaudžiavus dominuojama padėtimi, ji nebegalės daryti vienpusiškos lemiamos įtakos Baltijos šalių rinkoje pasirašydama sutartis ir parduodama naftos produktus. „Mažeikių nafta“ teismams skundė ir ankstesnius KT nutarimus, vienu atveju irgi prireikė Konstitucinio Teismo verdikto, tačiau po ilgai trukusių teismo procesų liko galioti mūsų sprendimai.
- Gal galėtumėte trumpai apibūdinti svarbiausius darbus, kuriuos KT nuveikė praėjusiais metais.
-Kasmet paskelbiame išsamią darbo ataskaitą. KT 2006 m. iš viso priėmė 159 nutarimus. Tyrėme dešimt atvejų, susijusių su valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimtais teisės aktais, kurie galėjo riboti konkurenciją, ir keturiais atvejais konstatavome pažeidimus. Nagrinėjome penkis draudžiamų susitarimų atvejus. Dėl piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi (nagrinėti 6 atvejai) buvo nubausti „Lietuvos paštas“ ir TEO LT. Priimti 65 nutarimai dėl koncentracijos kontrolės - 59 atvejais ūkio subjektams suteikti leidimai vykdyti koncentraciją ir pan.
- Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai kartais tvirtina, kad KT neaktyviai gina mažųjų interesus, kad didieji diktuoja savo sąlygas ir riboja konkurenciją. Dažniausiai minimas pavyzdys - didžiųjų prekybos tinklų įsitvirtinimas. Kaip KT sprendžia šią problemą?
- Laisvė sąžiningai konkuruoti visiems vienoda, įstatymai taip pat. Didžiosios įmonės, ypač užimančios dominuojamą padėtį rinkose, gali labiau nukentėti, jeigu bus įrodyta, kad jos tuo piktnaudžiauja. Tačiau jei smulkesni tik lauks ir tikėsis, kad valstybės institucija išspręs jų problemas bei sureguliuos procesus rinkoje, tai lūkesčiai gali ir neišsipildyti. KT gali pagelbėti tada, kai pažeidžiami Konkurencijos įstatymo reikalavimai ir galima teisiškai įrodyti pažeidimus. Tad smulkiosios ir vidutinės įmonės turėtų arba specializuotis ir ieškoti savo nišos rinkoje, arba bandyti koncentruotis - jungtis į stambesnius darinius, kurie sumažintų didžiųjų jėgą. Tokių pavyzdžių mažmeninės prekybos rinkoje yra - tai „Aibės“ tinklas, jungiantis daugiausia rajonų, miestelių ir gyvenviečių smulkiuosius prekybininkus. Kitas panašus savarankiškų įmonių junginys -“AVS prekyba“, kuris per centralizuotus pirkimus gauna didesnių nuolaidų.
Šiuo metu KT baigia tyrimą dėl didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų padėties rinkoje ir rengia išvadas, kurias bus galima palyginti su 2003 m. tyrimo išvadomis bei įvertinti pokyčius.
- Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi
Angelė Adomaitienė, ELTA
