Pigesnių prekių medžioklė


2005-07-26
JULIJA GURAL
Pigesnių prekių medžioklė

Pigesnių prekių medžioklė

Nuolaidų viliojami klaipėdiečiai ne visada pastebi kainų augimą

Neturintys įpročio prisipirkti maisto bei būtiniausių prekių savaitei į priekį ir kasdien prekybos centruose ar turguje apsilankantys klaipėdiečiai jau seniai pastebėjo, kad nepastovesnio už kainas reiškinio nėra.

Didesnėse ir mažesnėse prekybos vietose kainos kone kasdien svyruoja tai į prekybininkams, tai į pirkėjams palankesnę pusę. Tačiau nukainojimų, išpardavimų, akcijų suvilioti pirkėjai neretai pasijunta ir apgauti – kartais žadėtų pigesnių prekių nerandama, jų galiojimo laikas būna besibaigiąs, o kokybė – abejotina.

Skirtumas – ir litai

Kruopščią savo išlaidų apskaitą turintys uostamiesčio gyventojai jau neįstengia įsiminti, kurioje parduotuvėje matė pigesnių pieno produktų, kurioje keliais centais buvo atpigusi duona, kur įperkamiausios buitinės prekės.

„Užvakar už vieno litro pieno pakelį mokėjau 2,36 Lt, šiandien jis kainuoja 2,39 Lt. Tačiau ryški etiketė skelbia, kad ši prekė dalyvauja akcijoje ir jai taikoma nuolaida“, - stebėjosi klaipėdietė Genutė Norvilienė.

Anot moters, pigesnių pieno produktų ji kartais ieškanti turgavietėse. Tačiau šešiasdešimtmetei Laukininkų gatvės gyventojai kelionė iki senosios ir net naujosios turgavietės yra per brangi, todėl ji paprastai apsiperkanti netoli namų esančiuose prekybos centruose.

Debreceno gatvėje gyvenanti Marija Jonušienė teigė į netoli esančią naująją turgavietę einanti tik daržovių, vaisių ar uogų. „Kai prekybos centruose, pavyzdžiui, bananai ar trešnės kainuodavo septynis, braškės – šešis litus už kilogramą, turguje jų pirkdavau po 3-4,5 lito. „Parduotuvinės“ vaisių, uogų kainos – nerealios, nei atsivalgysi, nei uogienės išsivirsi. Turguje ir bulvės pigesnės – bent 20-30 centų“, - sakė savo pajamas vidutinėmis įvardijusi 41 metų moteris.

Į turgų – pieno produktų

Kalbinti klaipėdiečiai sakė rečiau užsukantys į miesto turgavietes todėl, kad dabar „kone prie kiekvieno namo – po prekybos centrą“. Taip esą sutaupoma ir laiko, ir pinigų kelionei. Tačiau pasitaikius progai į turgų uostamiesčio gyventojai mielai užsukantys.

Vis dėlto net „turgaus“ dienomis turgavietėse retai susidaro eilės. Nebent prie pieno produktų. Kai kurių gamintojų produktai už parduotuvėse parduodamus pigesni vos keliais ar keliolika centų, pavyzdžiui, pienas, kefyras, jogurtas, glaistyti sūreliai, pakeliais po 200 gramų fasuota varškė.

Kitų prekių, pvz., sveriamos lietuviškos varškės, kaina turguje mažesnė ir keliais litais. Prekybos centruose vieno kilogramo varškės maišelis kainuoja 13-15 Lt, turguje jo kaina dažniausiai neviršija dvylikos litų.

Sūrių kainos turgavietėje nuo „parduotuvinių“ nesiskiria. Tiek vienur, tiek kitur jų yra ir po 13, ir po 16 litų. Tas pats pasakytina ir apie mėsos, faršo, dešros gaminių kainas. Skirtumas tik tas, kad turgavietėse daugiausiai prekiaujama Lietuvos gamintojų produkcija.

Renkasi ir lietuviškus

Pernai pirkėjus užvaldęs pigesnių nelietuviškų maisto prekių pirkimo bumas šiais metais šiek tiek nuslūgęs. Importuoti produktai dabar kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir lietuviški ar net brangiau.

Pavyzdžiui, litras Lietuvoje pagaminto ir iš Lenkijos importuoto pieno kainuoja panašiai – maždaug nuo 2,29 iki 2,5 Lt.

400 ml lenkiško margarino indelis įvairių prekybos centrų tinklų parduotuvėse vidutiniškai kainuoja 2,79, švediško – apie 2,69, lietuviško galima rasti ir už 2,39 Lt. Beveik susilygino ir lietuviškos bei, pvz., norvegiškos žuvies, lietuviškų ir latviškų meduolių ar jogurtų kainos.

Kai kurie pirkėjai pastebėjo, kad įvairių akcijų metu neretai sumažinamos būtent importuotų gaminių kainos. Prekybininkai to neneigia. Anot bendrovės “VP Market” prekybos tinklo atstovės ryšiams su visuomene Viktorijos Jakubauskaitės teigimu, išpardavimų metu išparduodami tūkstančiai įvairių prekių, kurių dauguma – importinės.

Importas nemažėja

Statistikos departamento šių metų sausio-gegužės duomenimis, importiniai produktai tebeplūsta į mūsų šalies rinką. Daugiausiai į Lietuvą importuojama žuvies, vėžiagyvių, moliuskų – tai sudaro 0,9 proc. (pernai sausio-gruodžio mėn. – 0,8 proc.) importo. Mėsos ir jos subproduktų, nealkoholinių bei alkoholinių gėrimų, acto įvežama po 0,6, gyvūninių ar augalinių riebalų, aliejų – 0,5, daržovių, vaisių, riešutų, cukraus bei konditerijos gaminių – po 0,4, pieno produktų, kiaušinių, medaus, kavos, arbatos, prieskonių, miltų bei gaminių iš jų – po 0,3 proc.

Daugiausiai prekių į šalies rinką patenka iš kitų Europos Sąjungos valstybių – Vokietijos, Lenkijos, Nyderlandų, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Prancūzijos, Italijos, Estijos, taip pat iš Rusijos, Baltarusijos, JAV bei Kinijos.

Praėjusią savaitę paskelbtais duomenimis, birželio mėnesį maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai atpigo 0,6 proc. Didžiausią įtaką maisto produktų ir gėrimų kainoms turėjo 8,5 proc. atpigusios daržovės ir bulvės, 2 proc. - pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 1 proc. - cukrus, uogienė, medus, šokoladas ir saldumynai. Tačiau 0,7 proc. pabrango mėsa ir jos gaminiai, 2,2 - kava, arbatžolės, kakava, 0,6 proc. - žuvys ir jų produktai.

Išpardavimas – it Kalėdos

Maisto produktų bei kitų būtiniausių gaminių kainų augimas skatina ir taip nemenką žmonių domėjimąsi prekybos centrų vykdomomis akcijomis, organizuojamais išpardavimais. Jų metu pirkdami bent keliais centais nei įprasta pigesnes prekes pirkėjai vis dar stengiasi susitaupyti. Anot prekybininkų, išpardavimų metu prekybos centruose sulaukiama didžiausio žmonių antplūdžio.

Dabar vasaros išpardavimai vyksta daugelyje prekybos centrų, todėl bet kuriuo dienos metu juose pirkėjų netrūksta, o savaitgaliais jų būna kone tiek pat kiek prieš Kalėdas.

Turgavietėse net vadinamosiomis turgaus dienomis, kai ten lankėsi dienraščio korespondentė, tarp prekystalių neskubėdami vaikštinėjo kelios dešimtys klaipėdiečių.

Senojoje turgavietėje pirkėjus labiausiai domino bulvės bei kitos daržovės, uogos, kiaušiniai. Naujojoje daugiausiai pirkėjų būriavosi prie daržovių bei žuvies.

Vilioja nuolaidomis

Pasak prekybininkų, nėra nustatyti jokie kainų limitai, todėl akcijos metu išparduodama prekė gali kainuoti tiek vos keliais centais pigiau, tiek lentynoje puikuotis su trigubai mažesne nei įprasta kaina.

Anot V. Jakubauskaitės, kokios prekės bus išparduodamos ir kokia tuo metu bus jų kaina, priklauso nuo tų prekių kiekio sandėliuose (gaminių turi būti arba daug, arba, atvirkščiai, labai mažai) bei sezoniškumo. „VP Market“ tinklo prekybos centruose dalijamuose reklaminiuose leidiniuose skelbiama, kad pramoninėms, buitinės technikos, namų apyvokos prekėms, pintiems sodo baldams, vasaros drabužiams, avalynei, žaislams taikomos nuolaidos iki 75 proc. Maisto prekės, anot atstovės spaudai, ne išparduodamos, bet parduodamos kasdien vis kitokiomis, „ypatingomis“ kainomis.

Bendrovės “RIMI Lietuva” atstovės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės teigimu, šio tinklo prekybos centruose didžiausia nuolaida siekusi 98 proc. Žiemos išpardavimo metu 74,5 Lt kainavę batai buvo parduodami už 1,49 Lt.

IKI, „Ikiuko“ ir „Pigiau grybo“ prekybos centrų tinklo Komunikacijos direktorius Robertas Šuliauskas minėjo, kad nuolat vykstančių įvairių akcijų metu specialiai pažymėtos prekės – maisto, higienos, buitinės – parduodamos su 10-30 proc. nuolaida. Jeigu atsiskaitydami pirkėjai pateikia tik šio tinklo parduotuvėse galiojančią kortelę, 5 proc. nuolaida suteikiama visoms prekėms.

„Mūsų manymu, tai naudingiau nei, pvz., 80 proc. nuolaida prekėms, kurios niekam nereikalingos, arba toms, kurių parduotuvė teturi 2-3 vienetus. Tokiais atvejais pirkėjas labiausiai nepatenkintas – atėjęs į parduotuvę jis reklamuojamos prekės paprasčiausiai neranda“, - aiškino R. Šuliauskas.

Jaučiasi apgauti

Specialistų teigimu, vis dėlto dažniau pirkėjai skundžiasi ne todėl, kad nerado pageidaujamos prekės, bet kad ją įsigijo. Tik ne tokią gerą, kaip tikėtasi. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raimonda Bučinskienė minėjo, kad nors skundų dėl prekybos centruose įsigytų nekokybiškų prekių yra nedaug, bent keli per metus pasitaiko. Dažniausiai – dėl smulkių prekių, buitinės technikos, avalynės.

Anot R. Bučinskienės pasitaiko skundų ir dėl turgavietėje įsigytų prekių. Neprašomi prekeiviai paprastai neišrašo pirkimo kvitų. O prekę be jo pakeisti ar grąžinti sudėtinga.

Specialistės žodžiais, pasitaiko, kad į inspektorius kreipiasi ir nuolaidų suklaidinti pirkėjai.

„Pavyzdžiui, skelbiama, kad prekėms taikoma 50 proc. nuolaida, o iš tikrųjų už pusę kainos galima įsigyti vos vieną kitą gaminį. Tokiais atvejais turėtų būti žymima „nuolaidos iki 50 proc.“. Ateina ir nepatenkintųjų, kad vieną dieną prekę įsigijo su 30 proc. nuolaida, o kitą dieną tam pačiam gaminiui buvo taikoma jau 50 proc. nuolaida“, - pasakojo R. Bučinskienė.

Skundžiasi maistu

Anot V. Jakubauskaitės, dalis neišparduotų gerų sezoninių prekių keliauja į sandėlį iki kito sezono, kita – į Vilniuje esančią bazę-išparduotuvę. Pasak R. Stanaitytės-Česnulienės, prekės pažeistoje pakuotėje arba nežymiai brokuotos atiduodamos labdarai.

Maisto prekės paprastai nukainojamos paskutinę jų galiojimo dieną. Kitą dieną jos privalo būti utilizuotos. Tačiau pirkėjai tiek prekybos centrų lentynose, tiek turgaus prekystaliuose neretai randa maisto produktų su pasibaigusiu vartojimo terminu. Daugelis tiesiog padeda sugedusią prekę atgal ir išsirenka gerą. Tik dalis žmonių kreipiasi į Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus.

Gydytojos higienistės Jūratės Mačiulienės teigimu, pernai buvo sulaukta 154, šiemet – jau 100 skundų dėl maisto produktų. Iš jų 46 pasitvirtino. Dauguma žmonių skundėsi nešviežiais, kartais net dvokiančiais mėsos, žuvies, pieno produktais, konditerijos gaminiais, nekokybiškais, neskaniais apipuvusiais vaisiais, daržovėmis, sukirmijusiomis uogomis.