Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Sostinei užsiveria oro vartai
2009-01-22
Gintautas Degutis
Nutraukus veiklą didžiausiai Lietuvos skrydžių bendrovei "flyLAL-Lithuanian Airlines", šalies aviacijos sistema ėmė braškėti. Iš sostinės tiesiogiai nebegalima nuskristi į Briuselį, Londoną, Amsterdamą ir daugelį kitų Europos miestų. Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) ir Susisiekimo ministerija suskubo ieškoti būdų, kaip užpildyti atsiradusią tuštumą, ir net prakalbo apie nuolaidas skrydžių bendrovėms, kurios užimtų "flyLAL" vietą. Šis vežėjas apie mažesnius mokesčius galėjo tik pasvajoti.
Vilioja užsienio oreivius
TVOU ir Susisiekimo ministerijos vadovai intensyviai derasi tiek su sostinės oro uoste dirbančių, tiek su į Vilnių dar neskraidančių bendrovių atstovais. Tarp galimų kandidatų užimti "flyLAL" vietą minima olandų bendrovė KLM, lenkų LOT, skandinavų SAS, belgų "Brussels Airlines" ir net estų "Estonian Airlines".
"Su kelių oro linijų bendrovių atstovais jau buvome susitikę, ministerija derasi su kitomis įmonėmis. Siūlome ne tik užimti "flyLAL" vietą, bet ir praplėsti maršrutų pasiūlą", – teigė TVOU komercijos direktorius Aidas Laurinavičius.
Jis taip pat leido suprasti, kad pastaruoju metu suminkštėjo ir oro uosto pozicija dėl taikomų bei daugelio skrydžių bendrovių kritikuojamų mokesčių. Jų mažinti kol kas nežadama, tačiau oro uosto vadovybė, atrodo, nusiteikusi taikyti lankstesnę mokesčių sistemą.
"Žinote, daug pasiūlyti negalime, nes mūsų pačių padėtis gana sunki, nebent ministerija padėtų. Bet nuo žiemos mes atviri visiems pasiūlymams, o kiekviena bendrovė ateina su savo pozicija, savo norais. Juos išklausome ir žiūrime, ar galime ką nors padaryti", – kalbėjo TVOU komercijos direktorius.
Ryga nutolo
A.Laurinavičius sutiko, kad nebelikus "flyLAL", o "airBaltic" jau anksčiau nutraukus dalį skrydžių iš Vilniaus, tranzitinių skrydžių centru ir vienvaldžiu lyderiu Baltijos šalių skrydžių rinkoje tampa Ryga. Tačiau jis priminė, kad Rygos oro uostas ir pati bendrovė "airBaltic" mėgaujasi valstybės parama, o Vilniaus oro uostas verčiasi pats.
TVOU atstovas taip pat priekaištavo valdžiai, kad Lietuvoje iki šiol nepatvirtinta oro susisiekimo plėtros strategija. Ji esą visą laiką buvo padrika, valdžia mėtėsi tarp Vilniaus ir Kauno oro uostų negalėdama apsispręsti, kuris jų turėtų tapti pagrindiniais šalies oro vartais. Dėl to tikros konkurencijos tarp Vilniaus ir Rygos net nebuvo. Tai labiau panėšėjo į žaidimą į vienus vartus – Ryga iki šiol laimėdavo pagal daugelį rodiklių.
Geležinė pagalbos ranka
TVOU padėtis nerimą kelia ir susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui. Jis asmeniškai ėmėsi spręsti skrydžių trūkumo problemą ir įpareigojo oro uosto vadovus susidomėjusioms bendrovėms pasiūlyti nuolaidų.
"Privalome kuo greičiau reaguoti į pastarųjų dienų įvykius. Iš oro uosto administracijos ir atsakingų ministerijos pareigūnų reikalauju, jog būtų kontaktuojama su pačiomis įvairiausiomis oro linijų bendrovėmis, kad Vilnius neliktų izoliuotas. Su SAS, "Estonian Airlines" ir "Brussels Airlines" jau prasidėjo derybos dėl naujų maršrutų. Dabar svarbiausia, kad greičiau atsirastų kuo daugiau naujų skrydžių krypčių. Oro uosto valdyba griežtai įpareigota teikti įvairioms bendrovėms patrauklius pasiūlymus. Kalbu apie mažesnius mokesčius", – sakė E.Masiulis.
Ministras taip pat pažadėjo visapusiškai padėti TVOU. Taip pat finansiškai. Tiesa, apie konkrečias sumas kol kas nekalbama. Oro uostas taip pat bus griežčiau kontroliuojamas. "Pirmiausia bus žiūrima, ar dabartinės sąnaudos neišpūstos, kiek įmanoma karpysime išlaidas, persvarstysime valdymo, galbūt atsisakysime tam tikrų funkcijų, o vėliau galvosim ir apie finansinę paramą", – žadėjo susisiekimo ministras.
Jis išpeikė ir TVOU valdžios neveiksnumą. "Susisiekimo ministerija dabar priversta dirbti oro uosto pardavimo vadybininke. Reikia suprasti, kad nepateikus konkurencingų pasiūlymų skrydžių bendrovėms, jos pačios neateis derėtis, reikia užsiimti klientų paieška ir pardavimu. Tačiau kol kas tai darome mes. Yra bėdų su oro uosto valdžia, taip pat su rinkodara. Todėl naujam vadovui, kuris, tikiuosi, atsiras jau kitą savaitę, bus keliami griežti reikalavimai", – TVOU vadovams grūmojo naujasis susisiekimo ministras.
Graži ministro vizija
Tikimasi, kad tuščias vietas skrydžių švieslentėje, kurios liko "flyLAL" nutraukus veiklą, maždaug po poros mėnesių užpildys kitos bendrovės. E.Masiulis taip pat pažadėjo, kad dar šiemet bus paruošta ir aviacijos plėtros strategija.
Svarstoma galimybė įkurti įmonę, kuri centralizuotai valdytų visus tris šalies oro uostus ir užtikrintų jų plėtrą bei tai, kad jie tarpusavyje nekonkuruotų. Kitas galimas variantas – latvių modelis, kai valdžia globoja pasirinktą oro uostą. Tai veikiausiai būtų TVOU.
Akivaizdu, kad Vilniaus ambicijos pasivyti Rygą ir tapti regiono centru realybe taps dar negreitai.
Gediminas Žiemelis, "flyLAL Group" valdybos pirmininkas
– Dar pernai išsikovojote teisę statyti privatų keleivių terminalą Vilniaus oro uoste. Ar dabar, kai "flyLAL" nutraukė veiklą, vis dar puoselėjate tokius planus?
– Keleivių terminalas tiesiogiai susijęs su vežėju. Jo paskirtis – palengvinti skrydžių bendrovės gyvenimą ir atpiginti paslaugas. Taip dirba skrydžių bendrovės daugelyje pasaulio šalių. Savo terminalus turi "Lufthansa" Vokietijoje, "British Airways" Londone ir t. t.
Kitoms mūsų grupės bendrovėms privatus keleivių terminalas naudos neduos. Jos savo patalpas ir darbo vietas jau turi. Taigi dabar nėra ekonominės logikos jį statyti.
– Dabar oro uosto vadovai ir Susisiekimo ministerija prabyla, kad yra pasiruošę vežėjams pasiūlyti mažesnius mokesčius. Ar tokios nuolaidos būtų išgelbėjusios "flyLAL"?
– Per trejus veiklos metus oro uostui sumokėjome apie 80 mln. litų įvairiausių mokesčių. Dar apie 10–12 mln. litų mokesčių sumokėjome valstybės įmonei "Oro navigacija".
"airBaltic" už oro navigacijos paslaugas Rygoje, kiek žinau, apskritai nemoka, nors skraidina du kartus daugiau keleivių nei mes tai darėme Vilniuje. Be to, Rygos oro uoste jiems dar taiko apie 80 proc. nuolaidą mokesčiams. Dėl tokio dempingo kentėme ir mes, ir Vilniaus oro uostas. Nes jis ("airBaltic" – red. past.) kaip nacionalinis vežėjas buvo užsitikrinęs valstybės paramą, turėjo puikias sąlygas vystytis ir siūlyti pigesnius skrydžius per Rygą. Tai nenaudinga ir TVOU, nes keleivių srautus "airBaltic" nukreipinėjo į savo gimtąjį oro uostą. Dėl to Ryga mus gerokai lenkia.
Tačiau Vilniaus oro uostas nenorėjo net girdėti apie jokias nuolaidas. Visiškai nėjo į kalbas. Jei nacionaliniam vežėjui būtų buvusi pritaikyta bent kokia reikšmingesnė nuolaida, dabar būtų visiškai kitokia mūsų padėtis. Nekalbu apie tokius mokesčius, kokius turi latviai. Tačiau susidarė įspūdis, kad mūsų oro uostas su "flyLAL" elgėsis net griežčiau nei su kitomis skrydžių bendrovėmis. Apie tai kalbėjome ir privačiuose, ir oficialiuose pokalbiuose, bet tuomet niekas mūsų negirdėjo.
Dabar man kelia didžiulę nuostabą, kad nepaisant sunkmečio jau matomos galimybės kitoms oro linijų bendrovėms pasiūlyti nuolaidų.
– Ar svarstėte galimybę Vyriausybei parduoti ne tik į sunkią finansinę padėtį patekusios "flyLAL-Lithuanian Airlines", bet ir kitų grupės "flyLAL Group" įmonių akcijų?
– Pateikėme pasiūlymą – už vieną litą perimti kontrolinį oro linijų bendrovės akcijų paketą. Vyriausybė jį atmetė, bet pati nieko kito nesiūlė. Juk tuo klausimu vyko derybos, o ne 15 minučių pokalbis. Tikrai būtume svarstę galimybę parduoti dalį visos grupės ar tam tikrų jos įmonių akcijų. Aišku, ne už vieną litą, tačiau tokia galimybė tikrai buvo. Su "flyLAL Group" viskas ne taip paprasta kaip su "flyLAL-Lithuanian Airlines". Pastarojoje įmonėje buvo mūsų – akcininkų – pinigai, mes net žadėjome užšaldyti šias lėšas keleriems metams, kad Vyriausybei nereikėtų nieko mokėti. O kitos grupės įmonės turi paėmusios paskolas iš bankų, taigi valstybei būtų reikėję prisiimti ir dalį šios naštos. Konkrečiai šis pasiūlymas niekada nebuvo tiksliai suformuluotas, bet panašios idėjos buvo atmestos dar per ankstesnius pokalbius su valdžia.
Vilniaus oro uostui – 50 mln. litų ieškinys
"flyLAL-Lithuanian Airlines" tarptautiniam Vilniaus oro uostui pateikė apie 50 mln. litų ieškinį dėl neva žalingų jo veiksmų pastaraisiais metais.
Vilniaus oro uosto laikinasis vadovas Vitas Šacikauskas teigia, kad oro uostas skundžiamas dėl visko, o "flyLAL" veiksmus jis vertina kaip kerštą: "Čia yra, sakyčiau, toks keršto atvejis, kad jūs su teismu turėtumėt dirbti, rinkti iš kažkurių metų visokius popierius".
Kartu jis pripažino nesitikintis, kad pavyks atgauti iš "flyLAL" milijonines skolas ir suabejojo skrydžių įmonės vadovų, kurių nuo 1995 m. jau dirba penktasis, kompetencija.
"flyLAL" generalinis direktorius Vytautas Kaikaris žurnalistams patvirtino, kad ieškinys prieš Vilniaus oro uostą yra pateiktas vienam iš Vilniaus miesto apylinkės teismų. Šiuo metu vyksta pasirengimas ieškinio nagrinėjimui. Anot V.Kaikario, specialistai paskaičiavo ir įvertino, kad trukdymas "flyLAL" statyti angarus bei kiti Vilniaus oro uosto veiksmai padarė aviacijos verslo grupei apie 50 mln. litų žalos.
Apie "flyLAL" ieškinį Vilniaus oro uostui, pateiktą 2008 m. pabaigoje, Seimo Ekonomikos komiteto nariams trečiadienį pranešė Susisiekimo ministerijos sekretorė Liudmila Zumerienė.
Ji pripažino, kad "flyLAL" skolos Vilniaus oro uostui bei pateiktas finansinis ieškinys gali lemti, kad bus peržiūrimos investicijos.
"flyLAL", motyvuodama dempingu, pernai rudenį pateikė 200 mln. litų ieškinį Latvijos konkurentei "airBaltic" ir jos pagrindiniam Rygos oro uostu, teikiančiam įmonei nuolaidų.
Finansinių bėdų turinti bendrovė "flyLAL" Lietuvoje yra visiškai atsiskaičiusi tik su tarptautiniu Palangos oro uostu, Kauno oro uostui ji liko skolinga kelis tūkstančius litų.
Šaltinis: BNS
Mes irgi svarstėme įvairias mokesčių lengvatas ir pirmiausia visada atsižvelgdavome į nacionalinį vežėją. Bet negalėjome sudaryti jam išskirtinių sąlygų. Jei būtume taikę nuolaidą "flyLAL", turėtume tokią pačią lengvatą suteikti ir visoms kitoms Vilniaus oro uoste dirbančioms bendrovėms.
Tai, kad dabartinė valdžia prabilo apie nuolaidas ir lankstesnę mokesčių sistemą TVOU, manau, yra daugiau kalbos nei realūs veiksmai. Reikia įvertinti tai, kad oro uostas turi nemažą paskolą ir negali išlaidauti. Dabar, aišku, galima tokiais pareiškimais svaidytis, bet pažiūrėsime, kas bus, kai Susisiekimo ministerija apskaičiuos ir reikės sukirsti rankomis su skrydžių bendrovėmis.
Algirdas Butkevičius, Seimo narys, buvęs susisiekimo ministras
