Vietoj prizo – solidi sąskaita


2008-12-11
Rūta Stankevičiūtė
Vietoj prizo – solidi sąskaita

Atsakyk į klausimą ir laimėk kelis tūkstančius litų! Tokie pasiūlymai kasdien suvilioja ne vieną televizorių žiūrintį tautietį. Tačiau vietoj žadėto prizo dauguma jų gauna milžiniškas sąskaitas už telefoną. Azartiškų interaktyvių televizijų šou organizatorių veiklos nereglamentuoja jokie įstatymai. Apgaudinėjamų žiūrovų skundai atsimuša į sieną, nes tokius žaidimus organizuoja ribotos atsakomybės užsienio bendrovės.

Gundo dideli laimėjimai

Kas atsisakytų galimybės greitai ir lengvai praturtėti? Juolab kai tereikia žiūrint televizorių paskambinti į televiziją ir atspėti žodį arba atsakyti į elementarų klausimą. Tokią iliuziją kuriantys interaktyvūs televizijų šou yra puikus masalas azartiškiems, pralobti trokštantiems žaidėjams.

"Žinojau, kad tokiais žaidimais negalima pasikliauti, bet neatsispyriau pagundai paskambinti ir atspėti žodį. Signalas nuolat buvo užimtas, todėl skambinau kelis kartus. Mėnesio pabaigoje gavau šokiruojančią sąskaitą už ryšio paslaugas", – vieną iš skundų citavo Lošimų priežiūros komisijos administracijos direktorius Andrius Karaliūnas. Žodį "tabokynė" iš raidžių sudėliojusi pensininkė vietoj laukto laimėjimo žaidimo organizatorių sąskaitą papildė 300 litų.

Į šią tarnybą, kaip ir į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, gana dažnai kreipiasi suklaidinti televizijos žiūrovai. Statistika rodo, kad dažniausiai ant dieną rodomų žaidimų organizatorių masalo užkimba pensininkai ir moksleiviai.

"Išgirdę klausimą, į kurį žino atsakymą, žmonės kartais nesusilaiko ir paskambina. Jie nesuvokia, kad tikimybė laimėti yra labai maža, o klausimas nereikalauja ypatingų asmens gebėjimų ar didesnių žinių", – pabrėžė A.Karaliūnas. Paprastai į žaidimo klausimą atsakymą gali pasakyti ir darželinukas.

Nekontroliuojami ir nebaudžiami

Kiekvieną vartotojų skundą Lošimų priežiūros komisija tiria kruopščiai, tačiau įrodyti žaidimo organizatorių kaltę nelengva.

"Mokesčių inspekcija ir mes atsimušame į sieną, nes visuomet tokius žaidimus organizuoja užsienio šalyse įkurtos ribotos atsakomybės bendrovės", – pasakojo A.Karaliūnas. Gauti paaiškinimų ar atsakymų Lietuvos tyrėjams nepavyksta nei iš lengvatinės prekybos bendrovių, nei iš šalių, kuriose jos įregistruotos, atsakingų institucijų.

"Gyventojams galime patarti tik viena – neskambinti ir nedalyvauti tokiuose žaidimuose, nes ką nors laimėti vargu ar pavyks", – sakė A.Karaliūnas.

Visos ES problema

Bet kurioje ES šalyje įsteigta įmonė pripažįstama kitoje Bendrijos valstybėje. Įstatymai reglamentuoja ir paslaugos teikimą į užsienį – svetur įsteigta įmonė gali teikti paslaugas kitoje valstybėje, jeigu tokia paslauga neuždrausta. Šiomis nuostatomis besiremdami interaktyvių šou organizatoriai azartinių žaidimų tinklais yra apraizgę visą Europą.

Kai kuriose šalyse tokie televizijų šou laikomi nusikaltimu, ypač griežtai televizijų laidos kontroliuojamos Vokietijoje.

"Verslininkai naudojasi įstatymų spragomis: kontroliuojančios institucijos negali nuvažiuoti į užsienio valstybę tikrinti ten registruotos įmonės veiklos", – sakė A.Karaliūnas.

Jo žiniomis, dėl panašių žaidimų pradėta nemažai ikiteisminių tyrimų įvairiose valstybėse, tačiau įrodyti organizatorių kaltę pavyksta retai.

Kiek žmonių laimi ir ar iš viso kas nors laimi tokiuose žaidimuose, nekontroliuoja jokia institucija. Tyrimai pradedami tik gavus vartotojo skundą.

Pelnas svarbiau už turinį

Europos konvencija "Televizija be sienų" draudžia televizijoms rodyti smurtą, pornografiją, laidas, kurios skatintų rasinę nesantaiką.

"Šių reikalavimų televizijos paiso, o visa kita joms ne itin rūpi. Tikslas vienas – parduoti eterio laiką kuo brangiau", – atkreipė dėmesį A.Karaliūnas. Televizijos sudaro sutartis su užsienio bendrovėmis, kurios įsigyja tam tikrą eterio laiką ir rodo per jį tokius žaidimus, kokie organizatoriams atrodo tinkami.

BTV televizijos, kuri dieną rodo žaidimą "Pinigų lietus", atstovas spaudai Laimis Benys neslėpė, kad tokių žaidimų organizatoriams eterio laikas parduodamas už solidžias sumas.

"Tai neprilygsta reklamos laiko įkainiams, tačiau gauname pakankamai pajamų. Tokių žaidimų nerodo tik turtingesnės televizijos, kurios ir be to gali išgyventi", – sakė L.Benys. Esą jo atstovaujama televizija nesijaučia mulkinanti žiūrovų, nes minėtoje laidoje visuomet kas nors laimi.

"Kitose televizijose yra buvę atvejų, kai buvo neatsiskaitoma su laimėtoju. Mūsų televizijoje to nėra buvę, griežtai kontroliuojame, ar žaidimo organizatorius vykdo įsipareigojimus", – teigė L.Benys. "Pinigų lietų" organizuoja Vengrijos bendrovė, tokį pat produktą tiekianti dar keturiasdešimčiai televizijų Europoje.


Specialisto komentaras


Jonas Vitas Ūsas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vadovas

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra gavusi rašytinių ir žodinių skundų dėl per BTV transliuojamo žaidimo "Pinigų lietus". Pareiškėjai buvo informuoti apie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetenciją, jog teisiniai santykiai, susiklostantys tarp žaidėjo ir žaidimo organizatorių, negali būti kvalifikuojami kaip vartojimo santykiai, nes šių teisinių santykių objektas nėra prekė ar paslauga vartotojų teisių apsaugos teisės aktų požiūriu. Skundai buvo perduoti nagrinėti, o pareiškėjams, kurie kreipėsi telefonu, pasiūlyta kreiptis į Žurnalistų etikos inspektorių (atsižvelgiant į žaidimo "Pinigų lietus" neigiamą poveikį nepilnamečiams, vadovaujantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu dėl galimo piktnaudžiavimo nepilnamečių pasitikėjimu ir nepatyrimu), Lošimų priežiūros komisiją ir ikiteisminio tyrimo institucijas.