Lietuva užsimojo investuoti į visus tris šalyje veikiančius tarptautinius oro uostus, tačiau gali likti prie suskilusios geldos. Tarptautinis Rygos oro uostas (TROU) per artimiausius kelerius metus užsimojo ūgtelti keturis kartus ir tapti Europos ir Azijos jungtimi. Vilniaus ir Talino oro uostams vietos šiame plane nenumatyta.

Oro kelionių plėtra

Pasaulyje kasmet maždaug 20 tūkst. lėktuvų skraidina 4,2 mlrd. keleivių. Apie 64 proc. šio srauto tenka 93 iš 2000 pasaulio oro uostų. Prognozuojama, kad 2020 m. lėktuvų parkas išaugs iki 36 tūkst., jais kasmet bus skraidinama apie 9 mlrd. žmonių. Toks pagreitis pareikalaus maždaug 300 mlrd. JAV (760 mlrd. litų) dolerių investicijų.

Į šią sumą įeina ir 250 mln. latų (1,2 mlrd. litų), kuriuos planuoja investuoti TROU. Jis pradėjo veikti 1974 m. ir iki pat XXI a. pradžios tebuvo vienas regioninių oro uostų. Mažiau nei per 10 metų Rygos oro uostas tapo vienu svarbiausių objektų Latvijoje. 2007 m. TROU aptarnavo 3,16 mln. keleivių – šešis kartus daugiau nei 1990-ųjų pradžioje. Maksimaliai šis oro uostas gali priimti ir išleisti 5 mln. keleivių per metus.

Ieško investuotojų

Po kelerių metų Rygoje planuojama aptarnauti 12 mln. keleivių per metus. Tačiau tam reikalingas naujas terminalas, jo projektas jau buvo pristatytas visuomenei. Įgyvendinus šį pustrečių metų rengtą projektą TROU pastatų plotas padidės keturis kartus – nuo dabartinių 27 tūkst. iki 137 tūkst. kv. m. Planuojama pastatyti naują 510 m ilgio keleivių išvykimo koridorių, kuris turės 23 laipinimo "rankoves". Jų dabar TROU tėra penkios. Dabartinį terminalo pastatą planuojama sujungti su naujuoju, jo aukštis padidės du kartus – nuo 13 iki 26 m, o po juo bus įrengtos požeminės bagažo tvarkymo patalpos.

Grandioziniam projektui finansuoti buvo pasirinktas gan įdomus modelis. Bus kuriama bendra valstybės ir privataus investuotojo bendrovė. Valstybės įnašas – žemė ir galimybė gauti pelną, investuotojo dalis – pinigai.

Investuotojo paieškos konkursą Susisiekimo ministerija jau paskelbė. Didelio dėmesio jis sulaukė užsienyje. Jame ketina dalyvauti penki konsorciumai, kuriuose – net ne vieno milijardo dolerių metinę apyvartą pasiekiančios bendrovės.

Latviška "Nokia"

Susisiekimo ministras Ainaras Šleseris Rygos oro uostą ir jo laukiančią sėkmės istoriją netgi vadina Latvijos "Nokia".

"Ryga turi tapti tranzitine jungtimi žmonėms, kurie keliauja iš Europos į Rusiją bei Aziją. Persėdimo laikas keliautojų neturėtų varginti, jį turėtų praleisti maloniai ir naudingai: apsipirkinėdami, pietaudami, ilsėdamiesi pramogų centruose, o gal tiesiog maudydamiesi duše po ilgo skrydžio, – svajojo ministras. – Paaiškinimas, kad "lėktuvo laukiantys žmonės važiuos į Rygą, nes tai įdomus miestas", mums netiks. Potencialius investuotojus išsunksime kaip citrinas ir išsireikalausime išsamių uosto plėtros koncepcijų. Laimės tas, kuris bus kūrybingiausias ir drąsiausias."

Ryga – konferencijų centras

Ministro įsitikinimu, TROU plėtra duotų milžinišką postūmį įstrigusiai Latvijos ekonomikai. Užsienio investuotojus neva tai paskatintų statyti naujus viešbučius, konferencijų ir prekybos centrus, logistikos terminalus ir pan.

A.Šleserio prognozė iš dalies pradeda pildytis. Praėjusių metų pabaigoje pristatytas projektas "Rixport", kurį ketina įgyvendinti Norvegijos bendrovės "EBO Invest", "Staur Eiendom" ir "Rox Holding". Pagal projektą per vienuolika metų šalia oro uosto turėtų atsirasti didžiulis prekybos ir finansų centras, kurio vertė sieks 500 mln. eurų (1,7 mlrd. litų). Pirmos projekto dalies pabaiga numatoma 2014 m. Iki to laiko šalia oro uosto turėtų išdygti šeši ar aštuoni biurų pastatai, kurių bendras plotas 100 tūkst. kv. m, ir du skirtingo lygio 400 numerių viešbučiai.

Planuojama pastatyti ir konferencijų centrą, kuriame tilptų iki 5 tūkst. žmonių. Latvijos turizmo bendrovės jau senai kalba apie tokio objekto būtinybę pabrėždamos, kad būtent verslo turizmas šiai šaliai yra aukso gysla.

Projekto pabaiga planuojama 2020 m. Iki to laiko 25 ha plote atsiras statinių, kurių bendras plotas sieks 300 tūkst. kv. m. Bus pastatyti dar trys viešbučiai ir keli biurų pastatai.

Vilnius ir Talinas – ne konkurentai

"Vilniaus ir Talino oro uostai jau seniai nebekonkuruoja su Rygos uostu. Kaimynai nuo mūsų beviltiškai atsiliko. Dabar mes kalbame apie tai, ar Latvijos sostinė ims sėkmingai konkuruoti su Suomijos, Švedijos ir Danijos oro uostais", – tokius tikslus TROU vadovams kelia A.Šleseris.

Kita vertus, Latvijoje į jo žodžius kartais žiūrima su tam tikru nepasitikėjimu ir sarkazmu. Mat A.Šleseris yra pareiškęs norą užimti Rygos mero postą. Savivaldos rinkimai vyks šių metų vasarą. Dėl šios priežasties kai kurie ministro pareiškimai vertinami kaip rinkimų agitacija.

Pati silpniausia grandis A.Šleserio oro uosto plėtros plane – stambių tarptautinių skrydžių bendrovių pritraukimas. Šiuo metu 45 proc. visų skrydžių vykdo nacionalinis vežėjas "airBaltic". Ir net labai sėkmingai plėsdamasis jis nesugebės tapti panašus į "Lufthansą" ar "Air France-KLM", o liks tik regioninis vežėjas. Be to, ir finansinė "airBaltic" padėtis nekokia – vien per pirmą 2008 m. pusmetį įmonė patyrė 7,8 mln. latų (38 mln. litų) nuostolio.

Pervežtų keleivių skaičius oro uostuose 2007 m. (mln.)

Frankfurtas 54,2

Amsterdamas 47,8

Kopenhaga 21,4

Viena 18,7

Helsinkis 13,1

Praha 12,4

Ryga 3,2

Vilnius 1,7